2 Metraščių 10:1–19

  • Izraelis sukyla prieš Rehabeamą (1–19)

10  Rehabeamas nuvyko į Sichemą,+ kur visas Izraelis buvo susirinkęs paskelbti jo karaliumi.+  Apie tai išgirdo ir Nebato sūnus Jeroboamas+ (tuo metu jis dar laikėsi Egipte, mat buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono+). Taigi Jeroboamas grįžo iš Egipto.  Žmonės siuntė pas Jeroboamą pasiuntinius, kad jį pakviestų. Tada Jeroboamas ir visas Izraelis nuėjo pas Rehabeamą ir jam kalbėjo:  „Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą.+ Todėl dabar sumažink darbo naštą, kurią tavo tėvas užkrovė, palengvink sunkų jungą, kurį jis uždėjo, ir mes tau tarnausime.“  Į tai Rehabeamas atsakė: „Sugrįžkite pas mane po trijų dienų.“ Žmonėms pasišalinus,+  karalius Rehabeamas kreipėsi į vyresnius vyrus* – į tuos, kurie buvo tarnavę jo tėvui Saliamonui, kai tas dar buvo gyvas: „Patarkite, ką turėčiau šiems žmonėms atsakyti.“  Ir tie jam patarė: „Jei šiems žmonėms būsi geras ir pelnysi jų palankumą, jei duosi tokį atsakymą, kokio jie tikisi, jie visados bus tavo tarnai.“  Rehabeamas, deja, nepaisė vyresnių vyrų* patarimo ir tarėsi su jaunais, kurie buvo užaugę kartu su juo ir dabar jam tarnavo.+  Jų klausė: „Kaip patartumėte atsakyti šiems žmonėms, prašantiems: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“ 10  Jauni vyrai, augę kartu su juo, atsakė: „Štai ką turėtum sakyti žmonėms, prašantiems ‘palengvink sunkų jungą, kurį mums tavo tėvas uždėjo’, štai ką turėtum jiems pareikšti: ‘Mano mažylis pirštas storesnis už mano tėvo juosmenį. 11  Mano tėvas užkrovė jums sunkų jungą, o aš tą jungą dar pasunkinsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu dygliuotais rimbais*.’“ 12  Jeroboamas ir visi žmonės atėjo pas Rehabeamą trečią dieną, nes karalius buvo liepęs: „Sugrįžkite pas mane trečią dieną.“+ 13  Rehabeamas nepaisė to, ką patarė vyresni vyrai*, ir žmonėms atsakė šiurkščiai. 14  Vadovaudamasis jaunų vyrų patarimu, jis pareiškė: „Jūsų jungą aš pasunkinsiu. Taip! Dar labiau jį pasunkinsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu dygliuotais rimbais*.“ 15  Karalius į tautos prašymą neatsižvelgė. Pats Dievas šitaip pakreipė įvykius,+ kad išsipildytų žodis, kurį Jehova per šilojietį Ahiją buvo paskelbęs+ Nebato sūnui Jeroboamui. 16  Kai visas Izraelis pamatė, kad karalius jų prašymo nepaiso, žmonės karaliui tarė: „Kas gi mus sieja su Dovydu? Neturim bendro paveldo su Jesės sūnumi! Visi prie savo dievų, Izraeli! O tu, Dovydai, dabar pats pasirūpink savo namais!“+ Ir visas Izraelis išsiskirstė po namus*.+ 17  Tačiau izraelitus, gyvenančius Judo miestuose, ir toliau valdė Rehabeamas.+ 18  Karalius Rehabeamas tada siuntė pas izraelitus Adoramą,+ darbo prievolininkų prižiūrėtoją, bet izraelitai užmėtė jį akmenimis. Pačiam karaliui Rehabeamui pavyko įšokti į vežimą ir pasprukti į Jeruzalę.+ 19  Taip izraelitai sukilo prieš Dovydo namus ir maištauja iki šios dienos.

Išnašos

Arba „į seniūnus“.
Arba „seniūnų“.
Pažod. „skorpionais“.
Arba „seniūnai“.
Pažod. „skorpionais“.
Pažod. „po palapines“.