2 Metraščių 13:1–22

  • Judo karalius Abija (1–22)

    • Abijos pergalė prieš Jeroboamą (3–20)

13  Aštuonioliktais karaliaus Jeroboamo valdymo metais Abija tapo Judo karaliumi+  ir Jeruzalėje karaliavo trejus metus. Jo motina buvo Ūrielio iš Gibėjos+ duktė Mikaja*.+ Tarp Abijos ir Jeroboamo vyko karas.+  Taigi Abija ir jo kariuomenė – 400 000 narsių, prityrusių karių – išėjo į kovą.+ Jeroboamas kautynėms prieš jį išrikiavo 800 000 prityrusių vyrų, narsių karių.  Abija atsistojo ant Cemaraimų kalno Efraimo aukštumose ir prabilo: „Jeroboamai ir visas Izraeli, klausykitės manęs!  Negi nežinote, kad Jehova, Izraelio Dievas, yra sudaręs su Dovydu druskos sandorą* – amžiams atidavęs Izraelio karalystę jam+ ir jo sūnums?+  Tačiau Nebato sūnus Jeroboamas,+ Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, prieš savo valdovą ėmė maištauti.+  Prie jo būrėsi visokie dykaduoniai ir niekšeliai. Saliamono sūnus Rehabeamas buvo dar jaunas, nedrąsus, todėl jie paėmė viršų ir Rehabeamas prieš juos neatsilaikė.  Jūs manote, kad ir dabar pasirodysite stipresni už Jehovos karalystę, patikėtą Dovydo sūnums. Taip manote, nes jūsų yra didelė daugybė ir turite savus dievus – Jeroboamo padirbdintus aukso veršius.+  Bet argi jūs neišvarėte Jehovos kunigų,+ Aarono palikuonių, ir levitų? Argi nepasiskyrėte savo kunigų, kaip daro kitų kraštų tautos?+ Kiekvienam, kas tik atveda paaukoti jautuką ir septynis avinus, jūs leidote įsišventinti į kunigus dievų, kurie anaiptol nėra dievai. 10  O mūsų Dievas yra Jehova,+ mes jo nepalikome. Mūsų kunigai – iš Aarono palikuonių. Jie eina Jehovos tarnystę, ir levitai jiems padeda. 11  Kas rytą ir kas vakarą jie atnašauja Jehovai deginamąsias aukas+ ir kvapiuosius smilkalus,+ ant gryno aukso stalo sudeda į rietuves duoną*,+ kas vakarą uždega auksinio žibintuvo žibintus.+ Mes atliekame savo priedermes Jehovai, savajam Dievui, o jūs jį palikote. 12  Žiūrėkite, tikrasis Dievas su mumis, jis mus veda, ir jo kunigai yra pasiruošę pūsti trimitus – šaukti vyrus į kovą prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Jehova, savo protėvių Dievu, nes nieko nelaimėsite.“+ 13  Tačiau Jeroboamas surengė Judo vyrams pasalą iš užnugario. Priešais juos stovėjo pagrindinės Jeroboamo pajėgos, o už nugaros laukė pasala. 14  Judo vyrai atsigręžę pamatė, kad juos puls ir iš priekio, ir iš užnugario, tad ėmė šauktis Jehovos,+ ir kunigai ėmė skardžiai trimituoti. 15  Paskui Judo vyrai pratrūko kovos šauksmais. Dievas, tiems kovos šauksmams griaudėjant, Abijos ir Judo karių akivaizdoje nugalėjo Jeroboamą ir visą Izraelio kariuomenę. 16  Izraelitai leidosi bėgti ir Dievas atidavė juos Judo vyrams į rankas. 17  Abija ir jo vyrai smogė triuškinamą smūgį – nukovė 500 000 prityrusių Izraelio karių. 18  Tąkart Izraelio vyrai buvo pažeminti, o Judo vyrai paėmė viršų, nes kliovėsi Jehova, savo protėvių Dievu.+ 19  Abija vijosi Jeroboamą ir užėmė šiuos jo miestus: Betelį+ su aplinkiniais miesteliais, Ješaną su aplinkiniais miesteliais ir Efrainą+ su aplinkiniais miesteliais. 20  Abijai karaliaujant, Jeroboamas savo galybės nebeatgavo. Paskui Jehova nubaudė Jeroboamą, ir jis mirė.+ 21  O Abija darėsi vis galingesnis. Jis vedė 14 žmonų,+ jam gimė 22 sūnūs ir 16 dukterų. 22  Daugiau apie Abiją – ką jis nuveikė ir ką pasakė – parašyta pranašo Idojo raštuose*.+

Išnašos

Dar vadinama Maaka (1Ka 15:2; 2Me 11:20–22).
Kitaip tariant, neatšaukiamą sandorą.
T. y. atnašinę duoną.
Arba „aiškinime“.