2 Metraščių 23:1–21
23 Septintais metais Jehojada ėmėsi ryžtingai veikti ir sudarė sutartį* su šimtininkais:+ Jerohamo sūnumi Azariju, Johanano sūnumi Izmaeliu, Jobedo sūnumi Azariju, Adajo sūnumi Maasėju ir Zichrio sūnumi Elišafatu.
2 Jie apėjo Judo kraštą ir iš visų Judo miestų surinko levitus+ ir Izraelio kilčių vyriausiuosius. Susirinkusi į Jeruzalę,
3 visa bendruomenė Dievo Namuose sudarė su karaliumi sandorą.+ Paskui Jehojada kreipėsi į žmones:
„Nuo šiol valdys karaliaus sūnus, kaip Jehova ir pažadėjo Dovydui dėl jo sūnų.+
4 Ir štai ką turėsite daryti: trečdalis kunigų ir levitų, budėsiančių+ šabo dieną, sergės vartus,+
5 kitas trečdalis stovės prie karaliaus rūmų+ ir dar trečdalis – prie Pamato vartų, o kiti žmonės bus Jehovos Namų kiemuose.+
6 Niekam neleiskite įeiti į Jehovos Namus, tik kunigams ir tiems iš levitų, kurie atlieka tarnystę.+ Jie gali įeiti, nes yra šventi. Visi kiti tesilaiko nuošaly, kaip Jehovos įsakyta.
7 Levitai teapsupa karalių iš visų pusių, kiekvienas su ginklu rankoje. Kas tik mėgintų įžengti į Namus, turi būti užmuštas. Nesitraukite nuo karaliaus, kad ir kur jis eitų*.“
8 Levitai ir visi Judo žmonės padarė taip, kaip kunigas Jehojada buvo įsakęs. Kiekvienas atėjo su savo vyrais – ir tie, kurie šabo dieną budėjo, ir tie, kurie turėjo būti laisvi,+ nes skyrių,+ baigusių savo tarnystės pamainą, kunigas Jehojada tąkart nebuvo paleidęs.
9 Šimtininkams+ kunigas Jehojada padavė Dievo Namuose laikomas karaliaus Dovydo ietis, mažuosius skydus ir apskritus skydus.+
10 Tada visus žmones, kiekvieną su ginklu* rankoje, jis išrikiavo nuo pietinės* iki šiaurinės* Namų pusės, palei aukurą ir palei Namus, kad karalius būtų saugomas iš visų pusių.
11 Taigi jie išvedė karaliaus sūnų,+ uždėjo jam vainiką bei Liudijimą*+ ir paskelbė jį karaliumi. Kai Jehojada su savo sūnumis jį patepė, visi ėmė šaukti: „Tegyvuoja karalius!“+
12 Atalija, išgirdusi, kaip žmonės bėga ir sveikina karalių, nedelsdama nuėjo į Jehovos Namus, kur jau buvo susirinkusi minia.+
13 Ogi žiūri: ten prie įėjimo, greta stulpo,* stovi karalius, šalia karaliaus stovi didžiūnai+ ir trimitininkai, visi krašto žmonės džiūgauja,+ pučia trimitus, o giesmininkai, muzikos instrumentams pritariant, veda gyriaus giesmes. Atalija persiplėšė drabužius ir pratrūko šaukti: „Sąmokslas! Sąmokslas!“
14 Tačiau kunigas Jehojada siuntė šimtininkus, vadovaujančius kariuomenei, liepdamas: „Išveskite ją iš savo tarpo. Ir jeigu kas sektų paskui, nudurkite tą kalaviju.“ Mat kunigas buvo pasakęs: „Jehovos Namuose jos nežudykite.“
15 Vyrai sugriebė ją ir nuvedė iki Žirgų vartų, pro kuriuos einama į karaliaus rūmus. Ten ją ir nužudė.
16 Jehojada sudarė sandorą su visa tauta ir karaliumi, kad jie ir toliau bus Jehovos tauta.+
17 Visi žmonės nuėję sugriovė Baalo šventyklą,+ sutrupino jo aukurus bei stabus+ ir priešais aukurus nužudė Baalo kunigą Mataną.+
18 Jehovos Namus prižiūrėti Jehojada pavedė kunigams ir levitams, kuriuos Dovydas buvo suskirstęs į skyrius, kad tarnautų prie Jehovos Namų ir atnašautų Jehovai deginamąsias aukas,+ kaip Mozės Įstatyme parašyta,+ ir darytų tai džiaugdamiesi ir giedodami, kaip Dovydas buvo prisakęs.
19 Be to, prie Jehovos Namų vartų jis pastatė sargus,+ kad negalėtų įeiti nė vienas, kas dėl kokios nors priežasties yra nešvarus.
20 Paskui drauge su šimtininkais,+ didžiūnais, tautos vadovais ir visais krašto žmonėmis išlydėjo karalių iš Jehovos Namų. Pro aukštutinius vartus jie atėjo į karaliaus rūmus ir pasodino Jehoašą į karalystės sostą.+
21 Kai Atalija buvo kalaviju nužudyta, visi krašto žmonės džiūgavo ir mieste įsiviešpatavo ramybė.
Išnašos
^ Arba „sandorą“.
^ Pažod. „jam išeinant ir jam įeinant“.
^ Pažod. „kairės“.
^ Arba „su ietimi“.
^ Pažod. „dešinės“.
^ Galbūt ritinį, kuriame buvo surašytas Dievo Įstatymas.
^ Pažod. „greta savo stulpo“.
