2 Metraščių 26:1–23
26 Tada visi Judo žmonės paėmė šešiolikmetį Uziją+ ir pasodino į karaliaus sostą vietoj jo tėvo Amacijo.+
2 Karaliui atgulus prie savo protėvių, Uzijas sugrąžino Judui Elatą+ ir jį atstatė.+
3 Karaliumi jis+ tapo būdamas šešiolikos ir Jeruzalėje karaliavo 52 metus. Jo motina buvo Jecholija iš Jeruzalės.+
4 Uzijas, kaip ir jo tėvas Amacijas, darė, kas teisu Jehovos akyse.+
5 Dievo jis ieškojo tol, kol buvo gyvas Zacharijas, kuris jam skiepijo pagarbią Dievo baimę. Ir kol jis Jehovos ieškojo, Dievas teikė jam sėkmę.+
6 Uzijas išžygiavo kovoti su filistinais+ ir pralaužė Gato,+ Jabnės+ ir Ašdodo+ sienas. Paskui Ašdodo apylinkėse ir kitur filistinų žemėse jis ėmėsi statyti miestus.
7 Dievas padėjo jam kovoti su filistinais, su Gūr Baale gyvenančiais arabais+ ir su meunais.
8 Duoklę Uzijui pradėjo mokėti amonitai.+ Jis išgarsėjo net iki Egipto, mat buvo tapęs labai galingas.
9 Jeruzalėje prie Kampo vartų,+ prie Slėnio vartų+ ir prie atraminio mūro Uzijas pastatė bokštus+ ir juos įtvirtino.
10 Taip pat pastatė bokštų+ tyrlaukiuose ir iškasė* daug vandens talpyklų, nes laikė daug galvijų. Tą patį padarė Šefeloje ir lygumoje. Kadangi mėgo žemdirbystę, turėjo žemdirbių ir vynuogininkų kalnuose ir Karmelyje.
11 Uzijas, be to, turėjo gerai parengtą kariuomenę. Jo vyrai į kovą žygiuodavo susiskirstę būriais. Raštininkas+ Jejelis ir pareigūnas Maasėjas, vadovaujami Hananijo, vieno iš karaliaus didžiūnų, karius suskaičiavo ir surašė.+
12 Kilčių vyriausiųjų, vedančių į kovą narsius karius, iš viso buvo 2600.
13 Savo žinioje jie turėjo 307 500 karui parengtų vyrų – galingą kariuomenę, ginančią karalių nuo priešo.+
14 Uzijas aprūpino visą savo kariuomenę skydais, ietimis,+ šalmais, šarvais,+ lankais ir svaidomaisiais akmenimis.+
15 Jeruzalėje ant bokštų+ ir ant gynybinės sienos kampų jis pastatė išradingai padarytų karo įtaisų strėlėms laidyti ir dideliems akmenims svaidyti. Sulaukęs nepaprastai didelės pagalbos ir tapęs galingas, Uzijas plačiai išgarsėjo.
16 Tačiau kai tapo galingas, širdyje jis išpuiko ir prisišaukė nelaimę. Jehovos, savo Dievo, akyse Uzijas pasielgė neištikimai: įžengė į Jehovos šventyklą atnašauti ant aukuro smilkalų.+
17 Kunigas Azarijas ir su juo aštuoniasdešimt drąsių Jehovos kunigų tučtuojau nusekė paskui jį.
18 Jie pasipriešino karaliui Uzijui, sakydami: „Uzijau, tu neturi teisės atnašauti Jehovai smilkalų!+ Smilkalus deginti turi kunigai, nes jie – Aarono palikuoniai,+ jie yra pašventinti. Išeik iš šventyklos! Tu pasielgei neištikimai ir Dievas Jehova tavęs už tai nepagerbs!“
19 Uziją, laikantį rankoje smilkytuvą ir jau pasiruošusį smilkyti, apėmė įtūžis.+ Taip jam bestovint prie smilkalų aukuro Jehovos Namuose ir benirštant ant kunigų, jo kaktą kunigų akivaizdoje išpylė raupsai.+
20 Vyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai pažvelgė į jį ir mato – jo kakta raupsuota! Tad jie skubinosi jį iš ten išvesti, ir jis pats nedelsė išeiti, nes buvo Jehovos nubaustas.
21 Karalius Uzijas liko raupsuotas iki pat mirties. O kadangi buvo raupsuotas, gyveno atskiruose namuose;+ į Jehovos Namus eiti jis nebegalėjo. Karaliaus rūmų reikalais rūpinosi ir krašto žmones teisė jo sūnus Jotamas.+
22 Daugiau apie Uziją – nuo pradžios iki pabaigos – parašė Amoco sūnus pranašas Izaijas.+
23 Paskui Uzijas atgulė prie savo protėvių ir buvo prie jų palaidotas. Jį palaidojo atvirame lauke šalia karalių kapų, sakydami: „Jis juk raupsuotas.“ Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jotamas.+
Išnašos
^ Arba „iškirto“, tikriausiai uoloje.
