2 Metraščių 34:1–33
34 Karaliumi Jošijas+ tapo būdamas aštuonerių ir Jeruzalėje karaliavo 31 metus.+
2 Jis darė, kas teisu Jehovos akyse, ir visur sekė savo protėvio Dovydo pėdomis, nenukrypdamas nei į dešinę, nei į kairę.
3 Aštuntais savo valdymo metais, dar būdamas jaunuolis, Jošijas ėmė ieškoti savo protėvio Dovydo Dievo,+ o dvyliktais metais pradėjo iš Judo ir Jeruzalės šalinti šventavietes,+ Ašeros stulpus*, drožtus bei liedintus stabus.+
4 Jis pasirūpino, kad būtų išgriauti baalų aukurai, sudaužė ant jų stovinčias smilkalines. Jošijas sukapojo Ašeros stulpus, drožtus bei liedintus stabus ir, sutrynęs į dulkes, išbarstė ant kapų, kur buvo palaidoti aukas stabams atnašavę žmonės.+
5 Kunigų kaulus sudegino ant jų pačių aukurų.+ Taip jis apvalė Judą ir Jeruzalę.
6 Net ir Manaso, Efraimo+ bei Simeono giminių miestuose ir iki pat Naftalio, visose nuniokotose apylinkėse,
7 Jošijas išgriovė aukurus, sutrupino Ašeros stulpus bei drožtus stabus+ ir sutrynė juos į dulkes, sudaužė Izraelio krašte visas smilkalines.+ Tada sugrįžo į Jeruzalę.
8 Aštuonioliktais savo valdymo metais, kai jau buvo išvalęs kraštą ir šventyklą, Jošijas pavedė Acalijo sūnui Šafanui,+ miesto valdytojui Maasėjui ir Jehoahazo sūnui metraštininkui Joachui pasirūpinti, kad būtų atnaujinti Jehovos, jo Dievo, Namai.+
9 Nuėję pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją, jie padavė jam Dievo Namuose suaukotus pinigus, kuriuos levitai, tarnaujantys vartų sargais, buvo surinkę iš Manaso, Efraimo ir apskritai iš viso Izraelio,+ taip pat iš Judo, Benjamino ir iš Jeruzalės gyventojų.
10 Paskui pinigai buvo patikėti vyrams, atsakingiems už darbus prie Jehovos Namų, o jie savo ruožtu perdavė juos Jehovos Namų darbininkams, ir šie už tuos pinigus Namus taisė ir tvarkė.
11 Taigi meistrams ir statytojams pinigų buvo duota, kad nupirktų tašytų akmenų bei rąstų atramoms ir sijoms ir sutaisytų pastatus, kuriuos Judo karaliai buvo apleidę.+
12 Žmonės darbavosi labai stropiai.+ Prižiūrėtojais buvo paskirti levitai Jahatas ir Abdijas iš merarių,+ taip pat Zacharija ir Mešulamas iš kehatų.+ Levitai, kurie buvo įgudę muzikantai,+
13 prižiūrėjo paprastus darbininkus*, vadovavo vyrams, dirbantiems įvairius darbus. Dar kiti levitai buvo paskirti raštininkais, pareigūnais ir vartų sargais.+
14 Kai buvo išimami pinigai, sunešti į Jehovos Namus,+ kunigas Hilkijas rado knygą – Jehovos Įstatymą,+ duotą per Mozę.+
15 Tada Hilkijas raštininkui Šafanui pasakė: „Jehovos Namuose radau Įstatymo knygą!“ Ir Hilkijas padavė knygą Šafanui,
16 o tas nusinešė ją pas karalių ir pranešė: „Tavo tarnai vykdo visa, kas jiems pavesta.
17 Jie išpylė Jehovos Namuose surinktus pinigus ir perdavė juos atsakingiems vyrams ir darbininkams.“
18 Tada Šafanas pridūrė: „Kunigas Hilkijas davė man knygą.“+ Ir Šafanas ėmė ją skaityti karaliui.+
19 Išgirdęs Įstatymo žodžius, karalius tučtuojau persiplėšė drabužius.+
20 Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui,+ Michėjo sūnui Abdonui, raštininkui Šafanui ir savo tarnui Asajai karalius paliepė:
21 „Mano labui ir visų Izraelio ir Judo krašte išlikusiųjų labui eikite ir pasiteiraukite Jehovos dėl to, kas atrastoje knygoje parašyta. Ant mūsų turi išsilieti didi Jehovos rūstybė – juk mūsų protėviai Jehovos žodžio nesilaikė ir viso to, kas šioje knygoje parašyta, nevykdė.“+
22 Taigi Hilkijas drauge su kitais karaliaus siųstais žmonėmis nuėjo pasišnekėti su pranaše Hulda.+ Ji buvo drabužinės prižiūrėtojo Šalumo, Harhaso sūnaus Tikvos sūnaus, žmona ir gyveno Jeruzalės naujamiestyje.+
23 Iš pranašės jie išgirdo: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Vyrui, kuris jus pas mane atsiuntė, perduokite:
24 „Šiai vietai ir jos gyventojams aš siųsiu nelaimę,+ – tai Jehovos žodis, – siųsiu visus prakeiksmus, surašytus knygoje,+ kuri buvo skaitoma Judo karaliaus akivaizdoje.
25 Už tai, kad mane palikę+ jie degina aukas kitiems dievams ir visais savo rankų darbais mane pykdo,+ aš išliesiu rūstybę ant šios vietos ir niekas mano rūstybės nenumaldys.“+
26 Judo karaliui, kuris atsiuntė jus pasiteirauti Jehovos, perduokite: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas. Kadangi žodžiai, kurių klauseisi,+
27 sujaudino tau širdį ir tu prieš Dievą nusižeminai, išgirdęs, ką jis sako apie šią vietą ir jos gyventojus, kadangi prieš mane tu nusižeminai, persiplėšei drabužius ir mano akivaizdoje verkei, tave aš išklausiau.+ Tai Jehovos žodis.
28 Leisiu tau nueiti ten, kur protėviai,* ir atgulti į kapą ramybėje. Tavo akys nematys nelaimių, kurias šiai vietai ir jos gyventojams siųsiu.“’“+
Vyrai perdavė šią žinią karaliui.
29 Tada karalius sukvietė visus Judo ir Jeruzalės seniūnus.+
30 Drauge su visais Judo žmonėmis ir Jeruzalės gyventojais, su kunigais ir levitais – su visais, dideliais ir mažais, – karalius nuėjo į Jehovos Namus ir jiems girdint perskaitė visa, kas parašyta sandoros knygoje, kuri buvo atrasta Jehovos Namuose.+
31 Stovėdamas savo vietoje, karalius sudarė* sandorą+ su Jehova, kad bus Jehovai ištikimas ir kad visa savo širdimi ir visa siela laikysis jo įsakymų,+ nuostatų, paisys jo priminimų ir vykdys šioje knygoje surašytus sandoros reikalavimus.+
32 Tos sandoros laikytis jis, be to, įpareigojo visus Jeruzalės ir Benjamino gyventojus. Ir Jeruzalės gyventojai elgėsi taip, kaip reikalauja Dievo, jų protėvių Dievo, sandora.+
33 Jošijas pašalino iš izraelitams priklausančių žemių visas bjaurastis*+ ir įpareigojo visus Izraelio žmones garbinti Jehovą, savo Dievą. Kol Jošijas buvo gyvas, nuo Jehovos, savo protėvių Dievo, žmonės niekur nesitraukė.
Išnašos
^ Arba „nešikus“.
^ Hebr. tekste čia pavartotas vaizdingas posakis, reiškiantis mirtį.
^ Arba „atnaujino“.
^ T. y. stabus.
