2 Samuelio 11:1–27
11 Metų pradžioje,* tuo laiku, kai karaliai žygiuoja į karą, Dovydas siuntė Joabą drauge su savo vyrais ir visa Izraelio kariuomene, kad susidorotų su amonitais, ir jie apgulė Rabą.+ Tuo tarpu Dovydas pasiliko Jeruzalėje.+
2 Vieną pavakarę* Dovydas, pakilęs iš lovos, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži.
3 Dovydas siuntė žmogų apie ją pasiteirauti, ir jam buvo pranešta: „Tai Eliamo+ duktė Batšeba,+ hetito+ Ūrijos+ žmona.“
4 Tada Dovydas siuntė pasiuntinius jos atvesti.+ Moteris pas jį atėjo ir jis su ja sugulė.+ (Visa tai nutiko jos apsivalymo metu*.+) Paskui ji grįžo namo.
5 Moteris pastojo ir davė žinią Dovydui: „Aš nėščia.“
6 Dovydas savo ruožtu siuntė žinią Joabui: „Parsiųsk pas mane hetitą Ūriją.“ Tad Joabas pasiuntė Ūriją pas Dovydą.
7 Ūrijai atėjus, Dovydas ėmė jo teirautis, kaip sekasi Joabui ir kariams, kaip einasi karas.
8 Paskui Dovydas tarė Ūrijai: „Eik namo ir pailsėk*.“ Kai Ūrija išėjo iš karaliaus rūmų, jam iš paskos buvo pasiųsta karaliaus dovana.
9 Bet Ūrija pasiliko miegoti prie įėjimo į karaliaus rūmus drauge su visais savo valdovo tarnais. Į namus jis nėjo.
10 Dovydui buvo pranešta: „Ūrija į savo namus nėjo.“ Tad Dovydas Ūrijos paklausė: „Argi ne iš kelionės grįžai? Kodėl neini į namus?“
11 Ūrija atsakė: „Skrynia+ ir Izraelis su Judu turi glaustis palapinėse*, ir mano viešpats Joabas su mano valdovo tarnais yra stovykloje atvirame lauke. Kaip tad galiu eiti į savo namus valgyti, gerti ir miegoti su žmona?+ Kaip tu gyvas,* aš to nedarysiu!“ –
12 „Pasilik čia ir šiandien, – tarė Dovydas Ūrijai, – o rytoj siųsiu tave atgal.“ Taigi Ūrija pasiliko Jeruzalėje tą ir dar kitą dieną.
13 Dovydas pakvietė jį drauge valgyti ir gerti ir jį nugirdė. Bet vakare tas ir vėl nuėjęs atsigulė miegoti prie savo valdovo tarnų – į savo namus nėjo.
14 Kitą rytą Dovydas parašė laišką Joabui ir perdavė per Ūrijos rankas.
15 Laiške jis rašė: „Pastatykite Ūriją į priekines eiles, kur verda aršiausia kova, ir nuo jo atsitraukite, kad žūtų.“+
16 Joabas atidžiai stebėjo miestą ir žinojo, kur yra stipriausi priešo kariai, – ten Ūriją ir pastatė.
17 Miesto vyrai išėję kovojo su Joabu ir keletas Dovydo tarnų krito. Tarp žuvusiųjų buvo ir hetitas Ūrija.+
18 Joabas siuntė Dovydui išsamų pranešimą apie mūšį.
19 Pasiuntiniui jis prisakė: „Papasakok karaliui viską apie mūšį.
20 Jeigu jis supyks ir ims priekaištauti: ‘Kodėl ėjote kautis taip arti miesto? Negi nežinojote, kad jie šaudys nuo miesto sienų?
21 Kas užmušė Jerubešeto+ sūnų Abimelechą?+ Argi ne moteris Tebece metė nuo sienos viršutinę girnapusę jam ant galvos ir jį užmušė? Kodėl priėjote taip arti sienos?’, – tada sakyk: ‘Žuvo ir tavo tarnas hetitas Ūrija.’“
22 Pasiuntinys nuvyko ir perdavė Dovydui visa, ką Joabas buvo liepęs pasakyti.
23 „Jų vyrai pasirodė už mus stipresni ir išėjo prieš mus į atvirą lauką, – kalbėjo pasiuntinys. – Bet paskui mes privertėme juos atsitraukti iki miesto vartų.
24 Lankininkai šaudė į tavo karius nuo sienos ir keletas karaliaus vyrų žuvo. Žuvo ir tavo tarnas hetitas Ūrija.“+
25 Tada Dovydas pasiuntiniui tarė: „Sakyk Joabui: ‘Nesisielok dėl šito, nes kalavijas praryja tai vieną, tai kitą. Dar smarkiau pulk miestą ir jį užkariauk!’+ Taip jį padrąsink.“
26 Ūrijos žmona, išgirdusi, kad vyras žuvo, jį apraudojo.
27 Gedulo dienoms pasibaigus, Dovydas siuntė parvesti jos į rūmus. Ji tapo jo žmona+ ir pagimdė jam sū́nų. Bet tai, ką Dovydas padarė, Jehovos akyse buvo nedora.+
Išnašos
^ T. y. pavasarį.
^ Arba „popietę“.
^ Tikriausiai po mėnesinių.
^ Pažod. „ir nusiplauk kojas“.
^ Arba „laikinose pastogėse“.
^ Arba „Kaip tu gyvas ir kaip gyva tavo siela“.
