2 Samuelio 21:1–22
21 Dovydo dienomis trejus metus iš eilės siautė badas.+ Dovydas teiravosi dėl to Jehovos, ir Jehova pasakė: „Saulius ir jo namai yra užsitraukę kraujo kaltę, nes jis žudė gibeoniečius.“+
2 Tad karalius pasikvietė gibeoniečius+ pasikalbėti. (Gibeoniečiai buvo ne izraelitai, o krašte išlikę amoritai.+ Izraelitai buvo prisiekę palikti juos gyvus,+ bet Saulius per savo didelį uolumą Izraelio ir Judo labui buvo bandęs juos išnaikinti.)
3 Dovydas gibeoniečių klausė: „Ką turėčiau dėl jūsų padaryti? Kaip man išpirkti tą kaltę, kad laimintumėte Jehovos paveldą?“
4 Gibeoniečiai jam atsakė: „Už tai, ką Saulius ir jo šeimyna mums padarė, neįmanoma atlyginti nei sidabru, nei auksu.+ Ir patys mes negalime Izraelyje nubausti mirtimi jokio žmogaus.“ Tada jis tarė: „Padarysiu, ką tik sakysite.“
5 Gibeoniečiai tęsė: „Už tą žmogų, kuris mus žudė ir stengėsi Izraelio žemėje nepalikti gyvo nė vieno mūsiškio,+
6 tebūna mums atiduota septynetas vyrų iš jo palikuonių. Mes pakabinsime jų kūnus+ Jehovos akivaizdoje, pakabinsime juos Sauliaus Gibėjoje,+ Jehovos išrinktojo+ mieste.“ – „Gerai, atiduosiu“, – pažadėjo karalius.
7 Tačiau dėl priesaikos, kurią Dovydas ir Sauliaus sūnus Jehonatanas buvo davę vienas kitam Jehovos akivaizdoje,+ karalius pasigailėjo Jehonatano sūnaus Mefi Bošeto,+ Sauliaus vaikaičio.
8 Paėmęs du Ajos dukters Ricpos+ sūnus – Armonį ir Mefi Bošetą, kuriuos ji buvo pagimdžiusi Sauliui, ir penkis Sauliaus dukters Mikalės*+ sūnus, kuriuos ji buvo pagimdžiusi meholiečio Barzilajo sūnui Adrieliui,+
9 karalius atidavė juos gibeoniečiams. Tie pakabino jų kūnus ant kalno Jehovos akivaizdoje.+ Visas septynetas mirė kartu. Jie buvo nužudyti pirmosiomis pjūties dienomis, miežiapjūtės pradžioje.
10 Tada Ajos duktė Ricpa+ paėmė ir pasitiesė ant uolos ašutinę. Ten Ricpa išbuvo nuo pjūties pradžios iki kol pasipylė ant kūnų lietus iš dangaus. Dieną ji neleido ant kūnų tūpti padangių paukščiams, o naktį – prisiartinti laukų žvėrims.
11 Apie tai, ką padarė Ajos duktė Ricpa, Sauliaus sugulovė, buvo pranešta Dovydui.
12 Tada Dovydas nuėjo ir atsiėmė Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus iš Jabeš Gileado+ vadų*, kurie buvo vogčia paėmę juos iš aikštės Bet Šeane (ten filistinai juos buvo pakabinę tą dieną, kai nukovė Saulių ant Gilbojos).+
13 Taigi jis pargabeno Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus, taip pat buvo surinkti ir kaulai nužudytųjų.+
14 Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus palaidojo Celoje,+ Benjamino žemėje, jo tėvo Kišo+ kape. Ir kai jau buvo padaryta visa, ką karalius buvo įsakęs, maldas už kraštą Dievas išklausė.+
15 Tarp filistinų ir izraelitų vėl kilo karas.+ Dovydas su savo tarnais nužygiavę kovėsi su filistinais ir Dovydas pavargo.
16 Vienas refajų+ palikuonis, vardu Išbi Benobas, apsiginklavęs nauju kalaviju ir varine ietimi, sveriančia 300 šekelių*,+ mėgino Dovydą nukauti.
17 Į pagalbą Dovydui atskubėjo+ Cerujos sūnus Abišajas:+ jis puolė filistiną ir užmušė. Tada Dovydo vyrai prisiekė: „Neleisime daugiau tau eiti su mumis į mūšį,+ kad neužgesintum Izraelio žiburio!“+
18 Paskui vėl prasidėjo karas su filistinais,+ šįkart prie Gobo. Hušietis Sibechajas+ tuomet nukovė Safą, irgi kilusį iš refajų.+
19 Ir vėl prie Gobo prasidėjo karas su filistinais.+ Betliejiečio Jaare Oregimo sūnus Elhananas nukovė gatietį Galijotą, kurio ieties kotas buvo kaip audimo staklių riestuvas.+
20 Kitąkart karas kilo prie Gato. Ten buvo vienas aukštaūgis vyras, turintis po šešis pirštus ant vienos ir ant kitos rankos ir po šešis pirštus ant vienos ir ant kitos kojos, iš viso dvidešimt keturis. Jis irgi buvo kilęs iš refajų+
21 ir jis tyčiojosi iš Izraelio,+ bet Dovydo brolio Šimos+ sūnus Jehonatanas jį nukovė.
22 Šitie keturi buvo refajų palikuoniai iš Gato. Jie krito nuo Dovydo ir jo tarnų rankos.+
