2 Samuelio 3:1–39
3 Karas tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų tęsėsi ilgai. Dovydas stiprėjo,+ o Sauliaus namai vis silpo.+
2 Dovydui Hebrone gimė sūnų.+ Pirmagimis buvo Amnonas+ iš jezreelietės Ahinoamos,+
3 antras – Kilabas* iš Abigailės,+ karmeliečio Nabalo našlės, trečias – Abšalomas,+ Gešūro karaliaus Talmajo+ dukters Maakos sūnus,
4 ketvirtas – Adonijas,+ Hagitos sūnus, penktas – Šefatija, Abitalės sūnus,
5 šeštas – Itramas iš žmonos Eglos. Šitie sūnūs Dovydui gimė Hebrone.
6 Kol Sauliaus namai kariavo su Dovydo namais, Sauliaus namuose vis įtakingesnis darėsi Abneras.+
7 Buvo tokia Sauliaus sugulovė, Ajo duktė Ricpa.+ Kartą Išbošetas+ paklausė Abnero: „Kodėl sugulei su mano tėvo sugulove?“+
8 Abnerą tie Išbošeto žodžiai įsiutino. „Ar aš šuns galva iš Judo?! – atrėžė jis. – Iki pat šiol buvau ištikimas* tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams ir draugams, neatidaviau tavęs Dovydui į rankas. O tu dabar kaltini mane dėl tos moters!
9 Tenubaudžia Dievas Abnerą ir dar teprideda, jei nepadarysiu to, ką Jehova yra Dovydui prisiekęs+ –
10 atimti karalystę iš Sauliaus namų ir įtvirtinti karališką Dovydo valdžią visame Izraelyje ir Jude, nuo Dano iki pat Beer Šebos!“+
11 Išbošetas daugiau nė žodžio nedrįso Abnerui tarti – taip jo bijojo.+
12 Abneras nedelsdamas siuntė pas Dovydą pasiuntinius su pasiūlymu: „Kam priklauso kraštas? Sudaryk su manimi sandorą ir aš pasistengsiu* visą Izraelį palenkti tavo pusėn.“+
13 Dovydas atsakė: „Gerai, sudarysiu su tavimi sandorą, bet yra viena sąlyga: turi atvesti Sauliaus dukterį Mikalę.+ Kitaip gali net nesirodyti man akyse.“
14 Dovydas išsiuntė pasiuntinius pas Sauliaus sūnų Išbošetą+ ir pareikalavo: „Grąžink man mano žmoną Mikalę, už kurią sumokėjau nuotakos kainą – šimtą filistinų apyvarpių.“+
15 Taigi Išbošetas siuntė žmones, kad paimtų Mikalę iš jos vyro Paltielio,+ Laišo sūnaus.
16 Jos vyras verkdamas lydėjo ją iki pat Bahurimų.+ Tenai Abneras jam liepė: „Grįžk namo!“, ir tas sugrįžo.
17 Paskui Abneras siuntė žinią Izraelio seniūnams: „Jūs jau seniai norite, kad Dovydas būtų jūsų karalius.
18 Tad darykite ką nors! Jehova juk yra Dovydui pasakęs: ‘Savo tarno Dovydo+ rankomis išvaduosiu savo tautą Izraelį iš filistinų ir visų priešų rankų.’“
19 Tada Abneras pasikalbėjo ir su Benjamino žmonėmis.+ Paskiausiai nuėjo į Hebroną susitikti akis į akį su Dovydu ir jam pasakyti, ką Izraelis ir visi Benjamino namai buvo nusprendę.
20 Kai Abneras su dvidešimčia vyrų atvyko pas Dovydą į Hebroną, šis jam ir jo žmonėms iškėlė puotą.
21 Abneras sakė Dovydui: „Eisiu ir surinksiu visą Izraelį pas savo viešpatį karalių, kad jie sudarytų su tavimi sandorą ir tu galėtum visa valdyti, kaip tavo siela ir trokšta.“ Tada Dovydas išleido Abnerą ir tas ramus iškeliavo.
22 Kaip tik tuo metu iš žygio su dideliu grobiu grįžo Dovydo kariai ir Joabas. Abnero pas Dovydą Hebrone nebebuvo, nes Dovydas jau buvo jį taikingai išleidęs.
23 Joabui,+ grįžusiam su visais kariais, buvo pranešta: „Pas karalių lankėsi Nero sūnus Abneras+ ir karalius jį taikingai išleido.“
24 Nuėjęs pas karalių, Joabas sakė: „Ką tu padarei? Abneras buvo atėjęs pas tave ir tu leidai jam ramiai išeiti?!
25 Argi nepažįsti Nero sūnaus Abnero?! Jis atėjo tavęs apgauti! Jis nori iššniukštinėti kiekvieną tavo žingsnį ir sužinoti visa, ką darai.“
26 Išėjęs iš Dovydo, Joabas siuntė pasiuntinius paskui Abnerą ir tie sugrąžino jį nuo Siros vandens talpyklos. Dovydas nieko apie tai nežinojo.
27 Abnerui sugrįžus į Hebroną,+ Joabas tarpuvartėje pasivedėjo jį nuošaliau, tarsi norėdamas pasikalbėti akis į akį. Ten smeigė Abnerui į pilvą ir tas krito negyvas.+ Šitaip Joabas atkeršijo už pralietą savo brolio Asaelio kraują.+
28 Kai vėliau Dovydas apie tai išgirdo, pasakė: „Aš ir mano karalystė Jehovos akivaizdoje esame visiškai nekalti dėl Nero sūnaus Abnero kraujo.+
29 Tekrinta kaltė ant Joabo+ ir visų jo tėvo namų! Tenebūna Joabo namai be kenčiančio išskyrų išsiliejimą,+ raupsuotojo,+ be vyro, laikančio verpstę,* kritusio nuo kalavijo ar stokojančio duonos!“+
30 Joabas su savo broliu Abišaju+ nudūrė Abnerą+ už tai, kad šis mūšyje prie Gibeono nužudė jų brolį Asaelį.+
31 Tada Joabui ir visiems su juo esantiems žmonėms Dovydas paliepė: „Persiplėškite drabužius, apsivilkite ašutinėmis ir raudokite Abnero.“ Per laidotuves karalius Dovydas pats ėjo paskui neštuvus.
32 Abnerą jie palaidojo Hebrone. Karalius balsu verkė prie Abnero kapo, raudojo ir visi susirinkusieji.
33 Karalius užvedė raudą dėl Abnero:
„Ak, Abnerai, kodėl turėjai mirti, kaip miršta menkysta?
34 Tavo rankos nebuvo surištos,kojos nebuvo sukaustytos.
Tu kritai, kaip krinta nusikaltėlio auka.“+
Ir vėl visi ėmė jo verkti.
35 Diena dar nebuvo pasibaigusi, kai žmonės atėjo pas Dovydą ir ėmė raginti jį užvalgyti, bet Dovydas prisiekė: „Tenubaudžia mane Dievas ir dar teprideda, jeigu saulei nenusileidus valgyčiau duonos ar kokio kito maisto!“+
36 Žmonės visa tai matė ir jiems tai patiko. Jiems patiko visa, ką karalius darė.
37 Taigi visi Dovydo žmonės ir visas Izraelis tą dieną suprato, kad karalius nėra kaltas dėl Nero sūnaus Abnero mirties.+
38 Karalius savo tarnams sakė: „Nejau nežinote, kad šiandien Izraelyje žuvo didžiūnas, didis žmogus?+
39 Šiandien aš silpnas, nors esu pateptas karaliumi,+ ir šitie vyrai, Cerujos sūnūs,+ man pernelyg aršūs.+ Piktadariui pagal jo piktadarybę teatmoka Jehova.“+
Išnašos
^ Arba „rodžiau ištikimąją meilę“.
^ Pažod. „ir štai mano ranka yra su tavimi“.
^ Matyt, turimas omenyje paliegęs vyras, pajėgiantis dirbti tik moterišką darbą.
