2 Samuelio 5:1–25
5 Po kurio laiko visos Izraelio giminės suėjo pas Dovydą į Hebroną+ ir jam kalbėjo: „Mes – tavo kūnas ir kraujas*.+
2 Jau ir anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu vedei Izraelį į žygius*.+ Ir Jehova tau pasakė: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadas.’“+
3 Taigi visi Izraelio seniūnai atėjo pas karalių į Hebroną. Karalius Dovydas Jehovos akivaizdoje Hebrone sudarė su jais sandorą+ ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.+
4 Dovydas karaliumi tapo būdamas trisdešimties ir karaliavo 40 metų.+
5 Septynerius metus ir šešis mėnesius jis valdė Judą iš Hebrono, tada dar 33 metus valdė visą Izraelį ir Judą iš Jeruzalės.+
6 Vieną dieną karalius su savo vyrais išžygiavo į Jeruzalę prieš jebusiečius,+ kurie tame krašte gyveno. Jebusiečiai šaipėsi iš Dovydo: „Tu niekada čia neįžengsi! Net akli ir raiši privers tave trauktis.“ Jie manė sau: „Dovydas tikrai čia neįeis.“+
7 Vis dėlto Dovydas paėmė Siono tvirtovę, ir dabar tai yra Dovydo miestas.+
8 Tą dieną jis buvo pasakęs: „Kas su jebusiečiais kovoja, tegul eina pas juos vandentakiu ir teišžudo „raišus ir aklus“ – tuos, kurių Dovydas nekenčia!“ Užtat ir sakoma: „Aklas ir raišas neįžengs į namus.“
9 Taigi Dovydas apsigyveno toje tvirtovėje ir ji buvo pavadinta* Dovydo miestu. Jis ėmėsi statybos darbų, pradėdamas nuo Pylimo*.+
10 Dovydas darėsi vis galingesnis+ ir Jehova, kareivijų Dievas, buvo su juo.+
11 Tyro karalius Hiramas+ siuntė pas Dovydą pasiuntinius ir parūpino jam kedro rąstų,+ taip pat siuntė dailidžių bei mūrininkų, ir tie ėmė statyti Dovydui rūmus.+
12 Dovydas matė, kad Jehova savo tautos Izraelio labui+ yra įtvirtinęs jo karališką valdžią Izraelyje+ ir išaukštinęs jo karalystę.+
13 Kai persikėlė iš Hebrono į Jeruzalę, Dovydas paėmė sau daugiau sugulovių+ ir žmonų; Dovydui gimė dar sūnų ir dukterų.+
14 Štai vardai gimusių jam Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas,+ Saliamonas,+
15 Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija,
16 Elišama, Eljada ir Elifeletas.
17 Kai filistinai sužinojo, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi,+ pakilo prieš jį į žygį.+ Dovydas, apie tai išgirdęs, pasitraukė į tvirtovę.+
18 Filistinams atžygiavus ir pasklidus po Refajų slėnį,+
19 Dovydas teiravosi Jehovos:+ „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos man į rankas?“ Į tai Jehova Dovydui atsakė: „Eik, nes aš tikrai atiduosiu filistinus tau į rankas.“+
20 Tad Dovydas nužygiavo į Baal Peracimus ir ten juos sumušė. Paskui jis tarė: „Jehova pirma manęs prasiveržė pro mano priešus it potvynio vanduo.“+ Todėl tą vietą jis ir pavadino Baal Peracimais*.+
21 Filistinai paliko ten savo stabus ir Dovydas su savo vyrais juos pašalino.
22 Praėjus kuriam laikui, filistinai vėl atžygiavo ir pasklido po Refajų slėnį.+
23 Dovydas vėl teiravosi Jehovos ir šįkart gavo tokį atsakymą: „Neik iš priekio. Apeik aplinkui ir ties bakos medžiais* pulk juos iš užnugario.
24 Kai išgirsi medžių viršūnėse šlamesį, lyg kad kariai žygiuotų, veik ryžtingai – Jehova jau bus išėjęs pirma tavęs filistinų kariuomenės naikinti.“
25 Dovydas padarė, kaip Jehova buvo jam įsakęs, ir guldė filistinus+ nuo Gebos+ iki pat Gezero.+
Išnašos
^ Pažod. „tavo kaulas ir tavo kūnas“.
^ Pažod. „tu buvai tas, kuris išvesdavo ir parvesdavo Izraelį“.
^ Arba galbūt „ir ją pavadino“.
^ Arba „Milojo“. Hebr. žodis reiškia „užpildas“, „sampilas“.
^ Išvertus – „proveržių šeimininkas“.
^ Nežinomos rūšies medžiai.
