Agėjo 2:1–23
2 Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Jehova per pranašą Agėją+ perdavė tokį žodį:
2 „Šaltielio sūnui Judo valdytojui Zerubabeliui,+ taip pat Jehocadako+ sūnui vyriausiajam kunigui Jozuei+ ir tautos likučiui sakyk:
3 ‘Kas iš jūsų matėte pirmykštę šių Namų šlovę?+ O kaip jie atrodo jums dabar? Gal manote, kad šie Namai, palyginti su ankstesniais, yra niekas?’+
4 Bet dabar būk drąsus, Zerubabeli, – tai Jehovos žodis. Būk drąsus ir tu, vyriausiasis kunige Jozue, Jehocadako sūnau.
Būkite drąsūs, visi krašto žmonės,+ – tai Jehovos žodis – ir darbuokitės.
Aš su jumis,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.
5 Prisiminkite, ką jums pažadėjau, kai išėjote iš Egipto.+ Mano dvasia tebėra tarp jūsų.*+ Nebijokite!+
6 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: visai netrukus aš dar sykį sudrebinsiu dangų ir žemę, jūrą ir sausumą.+
7 Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų brangenybės suplauks į šiuos Namus,+ ir juos pripildysiu šlovės.+ Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats.
8 Mano yra sidabras ir mano yra auksas, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.
9 Būsima šitų Namų šlovė viršys pirmykštę.+ Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats.
Šioje vietoje aš įtvirtinsiu taiką,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.“
10 Antrų Darijaus valdymo metų devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną pranašą Agėją pasiekė Jehovos žodis:+
11 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats. Pasiteirauk kunigų apie įstatymą:+
12 ‘Jei žmogus drabužio sterblėje neštųsi pašventintos mėsos ir tuo drabužiu prisiliestų prie duonos, viralo, vyno, aliejaus ar šiaip kokio valgio, ar tai irgi taptų pašventinta?’“ –
„Ne, netaptų“, – atsakė kunigai.
13 Tada Agėjas paklausė: „O jei kurį nors iš tų valgių paliestų žmogus, kuris susiteršė prisiliesdamas prie lavono*, ar tai irgi taptų suteršta?“+ –
„Taip, tai taptų suteršta“, – atsakė kunigai.
14 Tada Agėjas tarė: „Tokie tad yra šitie žmonės mano akivaizdoje, tokia yra šita tauta, – tai Jehovos žodis, – ir toks yra visas jų rankų darbas. Kad ir ką jie aukotų, yra suteršta.
15 Bet nuo šiandien įsidėmėkite: kai Jehovos šventykloje dar akmuo ant akmens nebuvo padėtas,+
16 kaip tuomet jums klojosi? Būdavo, kas nors ateina prie javų krūvos tikėdamasis rasti dvidešimt saikų, o ten, pasirodo, tėra dešimt. Kas nors ateina į spaudyklą pasisemti penkiasdešimt saikų iš vynduobės, o ten tėra dvidešimt.+
17 Aš niokojau jus – visą jūsų rankų triūsą – svilinančiu vėju, rūdlige*+ ir kruša, bet nė vienas pas mane negrįžote. Tai Jehovos žodis.
18 Įsidėmėkite, kas darysis nuo šiandien, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos – nuo dienos, kurią buvo pakloti Jehovos šventyklos pamatai,+ – įsidėmėkite!
19 Aruode sėklos nebeturite,+ o vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neduoda vaisių. Tačiau nuo šiandien aš jus laiminsiu.“+
20 Pranašą Agėją dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną antrąkart pasiekė Jehovos žodis:+
21 „Judo valdytojui Zerubabeliui kalbėk: ‘Aš sudrebinsiu dangų ir žemę.+
22 Nuversiu karalių sostus ir sunaikinsiu tautų karalysčių galybę.+ Apversiu kovos vežimus su tais, kas juose. Žirgai klups, jų raiteliai kris – kiekvienas nuo savo brolio kalavijo.+
23 Tą dieną – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis – paimsiu tave, mano tarne Zerubabeli,+ Šaltielio sūnau,+ – tai Jehovos žodis – ir padarysiu tave lyg antspaudo žiedą, nes tu mano išrinktasis. Tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.’“
Išnašos
^ Arba galbūt „kai išėjote iš Egipto ir kai mano dvasia buvo tarp jūsų“.
