Apaštalų darbai 1:1–26
1 Pirmajame pasakojime, Teofili, aprašiau visa, ką Jėzus darė ir ko mokė nuo pat pradžių+
2 iki tos dienos, kai buvo paimtas į dangų.+ Paimtas jis buvo po to, kai šventosios dvasios vedamas davė savo išsirinktiems apaštalams nurodymų.+
3 Iškentęs savo kančią, jis daugelį kartų jiems aiškiai parodė, kad yra gyvas,+ – jie per keturiasdešimt dienų ne sykį jį matė, ir jis kalbėjo apie Dievo Karalystę.+
4 Susitikęs su jais Jėzus prisakė: „Nesitraukite iš Jeruzalės,+ laukite to, ką yra pažadėjęs Tėvas+ ir apie ką esate girdėję iš manęs.
5 Jonas krikštijo vandenyje, o jūs netrukus būsite pakrikštyti šventąja dvasia.“+
6 Kai vėl buvo susirinkę, mokiniai paklausė: „Viešpatie, ar tu jau dabar grąžinsi Izraeliui karalystę?“+
7 Jėzus atsakė: „Jums nereikia žinoti laikų ar laikotarpių, kuriuos Tėvas pasiliko savo paties žinioje.+
8 Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios+ ir būsite mano liudytojai+ Jeruzalėje,+ visoje Judėjoje, Samarijoje+ ir iki žemės pakraščių.“+
9 Tai pasakęs Jėzus jų akivaizdoje ėmė kilti aukštyn, ir debesis paslėpė jį nuo jų akių.+
10 Jėzui kylant jie žvelgė į dangų, ir staiga greta jų atsirado du vyrai baltais drabužiais+
11 ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami dangun? Tasai Jėzus, kuris buvo iš jūsų tarpo paimtas į dangų, ateis tokiu būdu, kokiu matėte jį kylant į dangų.“
12 Tada nuo vadinamojo Alyvmedžių kalno*, esančio netoli Jeruzalės, šabo kelionės atstumu, jie sugrįžo į Jeruzalę.+
13 Parėję į namus, kuriuose buvo apsistoję, Petras, Jonas, Jokūbas, Andriejus, Pilypas, Tomas, Baltramiejus, Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Jokūbo sūnus Judas+ užlipo į viršutinį kambarį.
14 Jie visi buvo vienos minties ir kartu su kai kuriomis moterimis,+ Jėzaus motina Marija ir jo broliais+ nuolat melsdavosi.
15 Vieną iš tų dienų Petras atsistojo tarp brolių (iš viso buvo susibūrę maždaug šimtas dvidešimt žmonių) ir prabilo:
16 „Vyrai, broliai, turėjo išsipildyti Raštų žodžiai, kuriuos šventoji dvasia Dovydo lūpomis pranašiškai ištarė apie Judą,+ atvedusį žmones suimti Jėzaus.+
17 Jis juk buvo priskaičiuotas prie mūsų+ ir išrinktas eiti tokią pat tarnystę.
18 (Gavęs užmokestį už piktadarystę*,+ tas vyras įsigijo sklypą. Jis krito galva žemyn, perplyšo ir jo viduriai išvirto.+
19 Apie tai sužinojo visi Jeruzalės gyventojai, o anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu, tai yra „Kraujo sklypu“.)
20 Juk Psalmių knygoje parašyta: ‘Tebus jo buveinė apleista, joje tenegyvena niekas’+ ir: ‘Jo pareigos* kitam teatitenka’.+
21 Todėl reikia mums išsirinkti vieną iš vyrų, kurie vaikščiojo su mumis visą tą laiką, kai Viešpats Jėzus darbavosi* tarp mūsų, –
22 nuo tada, kai buvo Jono pakrikštytas,+ iki dienos, kai buvo iš mūsų tarpo paimtas aukštyn.+ Teliudija jis kartu su mumis apie jo prisikėlimą.“+
23 Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų.
24 Paskui meldėsi tokiais žodžiais: „Tu, Jehova*, pažįsti visų širdis,+ todėl parodyk, katrą iš šių dviejų išsirinkai,
25 kad užimtų šios tarnystės ir apaštalystės vietą, iš kurios Judas pasitraukė ir nuėjo savo keliu.“+
26 Taigi jie metė dėl jų burtą.+ Burtas krito Motiejui, ir šis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.
Išnašos
^ Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
^ Pažod. „neteisumo užmokestį“.
^ Arba „Jam patikėta priežiūros tarnystė“.
^ Pažod. „ateidavo ir išeidavo“.