Apaštalų darbai 11:1–30

  • Petro pasakojimas apie Kornelijų (1–18)

  • Barnabas ir Saulius Sirijos Antiochijoje (19–26)

    • Jėzaus mokinius imta vadinti krikščionimis (26)

  • Agabas išpranašauja badą (27–30)

11  Apaštalai ir broliai Judėjoje išgirdo, kad ir kitataučiai priėmė Dievo žodį.  Kai Petras atvyko į Jeruzalę, apipjaustymo šalininkai+ ėmė jam priekaištauti:  „Kodėl ėjai į namus pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei?“  Petras pradėjo jiems aiškinti, kaip viskas buvo:  „Kai buvau Jopės mieste ir meldžiausi, patyriau nežemišką būseną ir mačiau regėjimą: iš dangaus prie manęs nusileido tarsi kokia didelė lino drobulė, ji buvo leidžiama už keturių kampų.+  Gerai įsižiūrėjęs pamačiau joje žemės keturkojų, žvėrių, roplių ir dangaus paukščių.  Ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Kelkis, Petrai, pjauk juos ir valgyk!’  Bet aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Mano burnoje niekad nėra buvę nieko suteršto ar nešvaraus.’  Balsas iš dangaus pasigirdo antrą kartą: ‘To, ką Dievas apvalė, tu nebevadink suterštu.’ 10  Taip atsitiko ir trečią kartą, paskui viskas buvo pakelta atgal dangun. 11  Ir štai tą pačią akimirką prie namų, kuriuose buvome, sustojo trys vyrai, siųsti pas mane iš Cezarėjos.+ 12  Dvasia man pasakė, kad nedvejodamas keliaučiau su jais. Su manimi iškeliavo ir šitie šeši broliai, taip mes atėjome pas tą vyrą į namus. 13  Jis mums papasakojo, kad savo namuose regėjo angelą ir kad tas pasakė: ‘Siųsk vyrus į Jopę pakviesti Simono, vadinamo Petru.+ 14  Jis paaiškins, kaip tu ir visi tavo namiškiai galite būti išgelbėti.’ 15  Man pradėjus kalbėti, ant jų nusileido šventoji dvasia – kaip kad pradžioje ant mūsų.+ 16  Tada aš prisiminiau, kaip Viešpats ne kartą sakė: ‘Jonas, tiesa, krikštijo vandenyje,+ o jūs būsite pakrikštyti šventąja dvasia.’+ 17  Tad jeigu Dievas jiems suteikė tokią pat dovaną kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas aš toks, kad Dievui trukdyčiau?“+ 18  Tai išgirdę jie nusiramino ir šlovino Dievą sakydami: „Vadinasi, Dievas ir kitataučiams davė galimybę atgailauti, kad jie gautų gyvenimą.“+ 19  O tie, kurie buvo išblaškyti+ per suspaudimą, kilusį dėl Stepono, nukeliavo iki Finikijos, Kipro ir Antiochijos. Niekam, išskyrus žydus, jie žodžio neskelbė.+ 20  Tačiau kai kurie iš jų, būtent vyrai iš Kipro ir Kirėnės, atvykę į Antiochiją ėmė kalbėti ir graikakalbiams, skelbti jiems gerąją naujieną apie Viešpatį Jėzų. 21  Jehovos ranka buvo su jais, ir didelis skaičius įtikėjo ir tapo Viešpaties mokiniais.+ 22  Žinia apie juos pasiekė bendruomenę Jeruzalėje ir ši pasiuntė į Antiochiją Barnabą.+ 23  Atvykęs ir pamatęs šitokią Dievo parodytą malonę, jis apsidžiaugė ir ragino juos visus būti ryžtingus ir ištikimus Viešpačiui,+ 24  mat buvo geras vyras, kupinas šventosios dvasios ir tikėjimo. Ir nemažas žmonių būrys prisidėjo prie Viešpaties.+ 25  Tada Barnabas nuvyko į Tarsą susiieškoti Sauliaus+ 26  ir suradęs atsivedė į Antiochiją. Taip jie visus metus pasiliko toje bendruomenėje ir mokė nemažą būrį. Ir pirmiausia Antiochijoje mokinius Dievo valia imta vadinti krikščionimis.+ 27  Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atėjo pranašų.+ 28  Vienas jų, vardu Agabas,+ dvasios įkvėptas atsistojo ir išpranašavo, kad visą kraštą ištiks didelis badas.+ Ir jis užėjo valdant Klaudijui. 29  Mokiniai nusprendė nusiųsti Judėjoje gyvenantiems broliams paramą,+ kiekvienas pagal savo išgales,+ ir taip jiems pasitarnauti. 30  Šitaip jie ir padarė – išsiuntė ją vyresniesiems per Barnabą ir Saulių.+

Išnašos