Apaštalų darbai 12:1–25
12 Maždaug tuo metu karalius Erodas ėmė persekioti kai kuriuos iš bendruomenės.+
2 Jis nužudė kalaviju Jono brolį Jokūbą.+
3 Matydamas, kad žydams tai patinka, Erodas įsakė suimti ir Petrą. (Tai buvo Neraugintos duonos dienos.+)
4 Jis sučiupo jį, įmetė į kalėjimą+ ir liepė keturiems kareivių ketvertams pakaitomis jį saugoti. Po Paschos Erodas ketino Petrą išvesti žmonių akivaizdon*.
5 Kol Petras buvo kalėjime, bendruomenė dėl jo karštai meldėsi Dievui.+
6 Naktį prieš Erodui Petrą išvedant, kai šis, surakintas dviem grandinėmis tarp dviejų kareivių, miegojo, o sargybiniai prie durų saugojo kalėjimą,
7 staiga pasirodė Jehovos angelas+ ir kamerą nutvieskė šviesa. Sudavęs Petrui į šoną, angelas jį pažadino ir tarė: „Greičiau kelkis!“ Ir Petrui nuo rankų nukrito grandinės.+
8 Angelas jam paliepė: „Susijuosk ir apsiauk sandalus.“ Petras taip ir padarė. Angelas vėl tarė: „Užsimesk apsiaustą ir sek paskui mane.“
9 Petras išėjo ir sekė angelui iš paskos, bet nesuprato, kad tai, ką šis daro, yra tikra. Jam atrodė, kad mato regėjimą.
10 Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie priėjo geležinius vartus, atsiveriančius į miestą, ir tie patys atsivėrė. Išėję jiedu patraukė gatve, ir staiga angelas nuo jo pasišalino.
11 Petras susivokė, kas įvyko, ir tarė: „Dabar tikrai žinau, kad Jehova atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo to, ko žydai tikėjosi.“+
12 Tai supratęs jis nuėjo į Marijos – Jono, praminto Morkumi,+ motinos – namus. Ten nemažai žmonių susirinkę meldėsi.
13 Jam pasibeldus į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo ir paklausė, kas ten.
14 Ji atpažino Petro balsą ir taip apsidžiaugė, kad pamiršo atidaryti. Nubėgusi vidun ji pranešė, kad prie vartų stovi Petras.
15 Jie sakė jai: „Tu pakvaišai!“ Bet ši toliau tai tvirtino. Tada jie kalbėjo: „Tai jo angelas.“
16 Tuo tarpu Petras tebestovėdamas prie vartų beldėsi. Atidarę vartus jie pamatė jį ir apstulbo.
17 Ranka davęs ženklą laikytis tylos, Petras jiems smulkiai papasakojo, kaip Jehova išvedė jį iš kalėjimo. Paskui tarė: „Praneškite apie tai Jokūbui+ ir broliams.“ Tada iškeliavo kitur.
18 Dienai išaušus, tarp kareivių kilo didžiulis sąmyšis dėl to, kur Petras dingo.
19 Erodas visur išieškojęs jo nerado. Jis iškvotė sargybinius ir įsakė išvesti juos nubausti,+ o pats iš Judėjos išvyko į Cezarėją ir ten pasiliko.
20 Erodas pyko ant tyriečių ir sidoniečių. Todėl tie sutarę atvyko ir įkalbėję Blastą jiems padėti (šis rūpinosi karaliaus šeimynos reikalais*), ėmė tartis su karaliumi dėl taikos, mat iš jo valdų jų kraštas gaudavo maistą.
21 Nustatytą dieną Erodas apsivilko karališkąjį apdarą ir atsisėdęs teismo pakyloje sakė žmonėms prakalbą.
22 Susirinkusieji ėmė šaukti: „Tai dievo, o ne žmogaus balsas!“
23 Ir bemat Jehovos angelas nubaudė Erodą liga už tai, kad jis neatidavė šlovės Dievui. Karalius mirė kirminų suėstas.
24 O Jehovos žodis įsigalėjo ir plito.+
25 Barnabas+ ir Saulius sutvarkė Jeruzalėje paramos reikalus+ ir pasiėmę su savimi Joną, pramintą Morkumi,+ grįžo atgal.
