Apaštalų darbai 13:1–52
13 Antiochijos bendruomenėje buvo šie pranašai ir mokytojai:+ Barnabas, Simeonas, vadinamas Juoduoju, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, kuris mokėsi kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.
2 Jiems einant tarnystę Jehovai ir pasninkaujant, šventoji dvasia paliepė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių,+ kad imtųsi darbo, kuriam juos pašaukiau.“+
3 Tada, papasninkavę ir pasimeldę, jie uždėjo ant jų rankas ir išleido.
4 Šventosios dvasios išsiųsti, vyrai nukeliavo į Seleukiją ir iš ten išplaukė į Kiprą.
5 Atvykę į Salaminą, jie pradėjo skelbti Dievo žodį žydų sinagogose. Kartu kaip padėjėją jie buvo pasiėmę Joną.+
6 Perėję visą salą iki pat Pafo, jie sutiko vieną žydą, vardu Barjėzus; jis buvo netikras pranašas ir užsiiminėjo būrimu.
7 Jis tarnavo prokonsului* Sergijui Pauliui, protingam vyrui. Tasai labai norėdamas pasiklausyti Dievo žodžio pasikvietė Barnabą ir Saulių pas save.
8 Bet anas būrėjas, dar vadinamas Elimu (išvertus tai reiškia „būrėjas“), ėmė jiems priešintis, mėgindamas atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.
9 Tada Saulius, dar vadinamas Pauliumi, kupinas šventosios dvasios įdėmiai į jį pažvelgė
10 ir tarė: „Tu, visokių apgavysčių ir visokių niekšybių pilnas Velnio sūnau!+ Prieše visko, kas teisu! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Jehovos kelių?
11 Štai Jehovos bausmė tau: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės!“ Bemat aną užgulė tirštas rūkas ir tamsa, ir jis ėmė vaikščioti aplink ieškodamas, kas vestų jį už rankos.
12 Pamatęs, kas įvyko, ir apstulbintas Jehovos mokslo prokonsulas įtikėjo.
13 Paulius ir jo bendražygiai išplaukė iš Pafo ir atvyko į Pergę, esančią Pamfilijoje. Jonas+ nuo jų pasitraukė ir sugrįžo į Jeruzalę,+
14 o jie iš Pergės leidosi toliau ir atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Tenai šabo dieną jie nuėjo į sinagogą+ ir atsisėdo.
15 Baigus skaityti iš Įstatymo+ ir Pranašų, sinagogos vadovai perdavė jiems žinutę: „Vyrai, broliai, jei turite žmonėms kokį padrąsinimo žodį, sakykite.“
16 Paulius atsistojo ir ranka davęs ženklą prabilo:
„Vyrai! Izraelitai ir kiti dievobaimingi žmonės, paklausykite!
17 Šios tautos, Izraelio, Dievas išsirinko mūsų protėvius. Jis išaukštino juos, kai jie gyveno kaip svetimšaliai Egipto žemėje, ir išvedė iš ten pakelta ranka.+
18 Apie keturiasdešimt metų jis pakentė jų elgesį dykumoje.+
19 Sunaikinęs Kanaano krašte septynias tautas, jis padalijo jiems žemę kaip paveldą.+
20 Visi tie dalykai įvyko maždaug per keturis šimtus penkiasdešimt metų.
Paskui jis siuntė jiems teisėjus – iki pranašo Samuelio dienų,+
21 o tada jie pareikalavo karaliaus,+ ir Dievas jiems davė Kišo sūnų Saulių, vyrą iš Benjamino giminės;+ jis valdė keturiasdešimt metų.
22 Tą pašalinęs, Dievas jiems paskyrė karaliumi Dovydą+ ir apie jį paliudijo: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų,+ vyrą pagal savo širdį.+ Jis vykdys tai, ko noriu.’
23 Iš jo palikuonių Dievas, kaip buvo žadėjęs, siuntė Izraeliui gelbėtoją, Jėzų.+
24 Prieš šiam ateinant, Jonas skelbė visai Izraelio tautai, kad reikia krikštytis ir taip parodyti atgailą.+
25 Į savo tarnystės pabaigą Jonas sakydavo: ‘Kaip manote, kas aš esu? Aš nesu tasai. Tasai ateina po manęs – nesu vertas sandalų jam nuo kojų nurišti.’+
26 Vyrai, broliai, Abraomo giminės sūnūs ir visi kiti čia esantys dievobaimingi žmonės! Žinia apie šitą išgelbėjimą buvo atsiųsta mums.+
27 Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnybė jo nepripažino ir jį nuteisė, taip išpildydami, ką buvo kalbėję Pranašai+ – kas ir skaitoma kiekvieną šabą.
28 Jie nerado nieko, už ką būtų galima bausti jį mirtimi,+ tačiau vis tiek iš Piloto pareikalavo, kad jis būtų nužudytas.+
29 Įvykdę visa, kas apie jį parašyta, jie nuėmė jį nuo stulpo* ir paguldė kape.+
30 Bet Dievas prikėlė jį iš mirusių,+
31 ir dar daug dienų jis pasirodydavo tiems, kurie buvo su juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę ir kurie dabar žmonėms apie jį liudija.+
32 Taigi mes skelbiame jums gerąją naujieną apie pažadą, duotą protėviams.
33 Mums, jų vaikams, Dievas jį iki galo ištesėjo Jėzų prikeldamas;+ kaip ir antrojoje psalmėje parašyta: ‘Tu man esi sūnus, nuo šiandien būsiu tavo tėvas.’+
34 O tai, kad jį, nebegrįšiantį į gendamybę, prikels iš mirusių, Dievas buvo šitaip nusakęs: ‘Rodysiu jums meilę, kaip žadėjau Dovydui, – ištikimą, tvirtą.’+
35 Kitoje psalmėje jis dar sako: ‘Tu neleisi savo ištikimajam supūti.’+
36 Dovydas, įvykdęs savo kartoje Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas su savo protėviais ir jo kūnas supuvo.+
37 O tą Dievas prikėlė, jo kūnas nesupuvo.+
38 Tad žinokite, broliai: jums skelbiame apie tai, kad nuodėmės atleidžiamos per jį+
39 ir kad kiekvienas, kuris jį tiki, per jį išteisinamas nuo viso to, nuo ko jūsų negalėjo išteisinti Mozės Įstatymas.+
40 Todėl saugokitės, kad jums nenutiktų, kas pasakyta Pranašuose:
41 ‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pražūkite, nes jūsų dienomis darysiu tai, kuo jūs nepatikėtumėte, net jei kas nors jums tai smulkiai nupasakotų.’“+
42 Jiems beišeinant, žmonės labai prašė, kad jie ir kitą šabą pakalbėtų apie tuos dalykus.
43 Susirinkimą paleidus, daug žydų ir Dievą garbinančių prozelitų nuėjo su Pauliumi ir Barnabu. Šie toliau jiems kalbėjo ir ragino elgtis taip, kad būtų verti Dievo malonės.+
44 Kitą šabą pasiklausyti Jehovos žodžio susirinko kone visas miestas.
45 Kai žydai išvydo tokią minią, juos apėmė pavydas, ir jie ėmė piktžodžiauti, prieštaraudami tam, ką Paulius kalbėjo.+
46 Todėl Paulius ir Barnabas drąsiai pareiškė: „Dievo žodį reikėjo pranešti pirmiausia jums.+ Kadangi jūs jį atmetate ir nelaikote savęs vertais amžinojo gyvenimo, štai mes kreipiamės į kitataučius.+
47 Juk Jehova mums taip ir įsakė: ‘Paskyriau tave būti tautų šviesa ir išgelbėjimu iki žemės pakraščių.’“+
48 Kitataučiai tai girdėdami džiaugėsi ir šlovino Jehovos žodį. Ir įtikėjo visi, kurių širdis buvo pasirengusi priimti tiesą, vedančią į amžiną gyvenimą.
49 Jehovos žodis ėmė plisti po visą tą kraštą.
50 Bet žydai sukurstė dievobaimingas žymias moteris ir miesto įtakinguosius. Šie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą+ ir išvijo juos iš savo žemių.
51 Tie nusipurtę dulkes nuo kojų, kad būtų liudijimas prieš juos, atkeliavo į Ikonijų.+
52 Mokiniai buvo kupini džiaugsmo+ ir šventosios dvasios.
