Apaštalų darbai 14:1–28
14 Ikonijuje juodu nuėjo į žydų sinagogą ir kalbėjo taip, kad įtikėjo daugybė žydų ir graikų.
2 Bet tie žydai, kurie netikėjo, sukurstė kitataučius ir nuteikė prieš brolius.+
3 Todėl juodu pasiliko ten gana ilgai ir drąsiai kalbėjo Jehovos vardu. Jis įgalino juos daryti ženklus ir stebuklus, kad taip būtų paliudyta jo malonės žinia.+
4 Miesto gyventojai pasidalijo: vieni buvo už žydus, kiti – už apaštalus.
5 Kitataučiai ir žydai su savo vyresnybe jau norėjo iš jų išsityčioti ir užmėtyti akmenimis,+
6 bet šie, apie tai sužinoję, pabėgo. Jie nuvyko į Likaoniją ir jos miestuose – Listroje ir Derbėje, taip pat jų apylinkėse+ –
7 toliau skelbė gerąją naujieną.
8 Listroje buvo vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo gimimo ir negalėjo vaikščioti.
9 Sėdėdamas jis klausėsi Pauliaus kalbos. Šis įdėmiai į jį pažvelgė ir pamatęs, kad jis turi tikėjimą ir gali būti pagydytas,+
10 garsiu balsu pasakė: „Stokis ant kojų!“ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti.+
11 Išvydusi, ką Paulius padarė, minia ėmė garsiai šaukti likaoniečių kalba: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nusileido pas mus!“+
12 Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, mat šis kalbėjo daugiau.
13 Miesto prieigose esančios Dzeuso šventyklos žynys atvarė prie vartų jaučių ir atsinešė vainikų, ketindamas su minia aukoti aukas.
14 Apie tai išgirdę, apaštalai Barnabas ir Paulius persiplėšė drabužius ir puolė į minios vidurį šaukdami:
15 „Vyrai, kodėl šitaip darote?! Mes juk tokie pat silpni žmonės kaip ir jūs.+ Mes skelbiame jums gerąją naujieną, kad nuo šitų tuštybių gręžtumėtės į gyvąjį Dievą, kuris padarė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose.+
16 Praėjusiais laikais jis leido visoms tautoms eiti savais keliais.+
17 Vis dėlto jis paliudijo apie save+ darydamas gera – davė jums lietaus iš dangaus ir gausų derlių atėjus metui,+ apsčiai teikė maisto ir širdies džiaugsmo.“+
18 Taip kalbėdami juodu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų.
19 Tačiau iš Antiochijos ir Ikonijaus atvyko žydų. Jų sukurstyti,+ žmonės apmėtė Paulių akmenimis ir manydami, kad jis jau miręs, išvilko už miesto.+
20 Bet kai prie jo susirinko mokiniai, Paulius atsikėlė ir grįžo į miestą. Rytojaus dieną jis su Barnabu išvyko į Derbę.+
21 Paskelbę tame mieste gerąją naujieną ir padėję nemažam būriui žmonių tapti mokiniais, jie leidosi atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją.
22 Jie stiprino mokinius,+ ragino juos laikytis tikėjimo ir sakė: „Į Dievo Karalystę turime įeiti per daugelį suspaudimų.“+
23 Be to, kiekvienoje bendruomenėje jie paskyrė vyresniuosius+ ir pasimeldę, papasninkavę+ atidavė tuos tikinčiuosius į Jehovos rankas.
24 Jie perėjo Pisidiją ir atėjo į Pamfiliją.+
25 Paskelbę žodį Pergėje, nusileido žemyn į Ataliją,
26 tada išplaukė į Antiochiją. Būtent iš tenai, brolių patikėti Dievo malonei, jie ir buvo išvykę dirbti darbo, kurį dabar pabaigė.+
27 Parvykę jie sukvietė bendruomenę ir papasakojo, kiek daug Dievas per juos nuveikė ir kaip atvėrė kitataučiams tikėjimo duris.+
28 Ten su mokiniais jie praleido gana daug laiko.
