Apaštalų darbai 2:1–47
2 Atėjus Penkiasdešimtinių* dienai,+ visi drauge buvo vienoje vietoje.
2 Jiems ten besėdint, staiga iš dangaus atsklido ūžesys, lyg būtų pakilęs smarkus vėjas, – ūžė visame name.+
3 Tada susirinkusieji išvydo tarsi kokius ugnies liežuvius – tie pasidalijo ir nusileido ant kiekvieno iš jų.
4 Visi tapo kupini šventosios dvasios+ ir ėmė kalbėti kitomis kalbomis – tomis, kuriomis dvasia davė jiems prabilti.+
5 Jeruzalėje buvo apsigyvenę dievobaimingų žydų iš visų tautų po dangumi.+
6 Tam ūžesiui pasigirdus, susirinko daugybė žmonių. Išgirdę anuos kalbant jų kalbomis jie suglumo.
7 Be galo nustebę jie kalbėjo: „Pažiūrėkit! Argi visi tie kalbantys nėra galilėjiečiai?+
8 Tai kaipgi mes kiekvienas girdime iš jų lūpų savo gimtąją kalbą?
9 Partai, medai,+ elamitai,+ Mesopotamijos, Judėjos, Kapadokijos, Ponto, Azijos*,+
10 Frygijos, Pamfilijos, Egipto, Libijos sričių ties Kirėne gyventojai, atvykėliai iš Romos, tiek žydai, tiek prozelitai*,+
11 kretiečiai ir arabai – mes visi girdime juos kalbant apie didingus Dievo darbus mūsų kalbomis!“
12 Tad žmonės apstulbę ir sumišę vienas kito klausinėjo: „Ką gi tai galėtų reikšti?“
13 O kiti šaipydamiesi sakė: „Jie prisigėrę jauno vyno.“
14 Atsistojęs su Vienuolika,+ Petras garsiai į juos kreipėsi: „Judėjos vyrai ir visi Jeruzalės gyventojai! Tebūna jums tai žinoma! Įsiklausykite į mano žodžius!
15 Šie žmonės nėra, kaip jums atrodo, pasigėrę, juk dar tik trečia valanda dienos*.
16 Ne! Vyksta tai, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:
17 ‘Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – visokiausiems žmonėms išliesiu savo dvasios; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, jūsų senoliai sapnuos sapnus.+
18 Net ant savo vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savosios dvasios, ir jie pranašaus.+
19 Darysiu stebuklų* aukštai danguje, taip pat ženklų žemai žemėje – čia bus kraujo, ugnies, kils debesys dūmų.
20 Saulė pavirs tamsa, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didžiai ir įstabiai Jehovos dienai.
21 Ir kiekvienas, kas šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas.’+
22 Izraelio vyrai, paklausykite šitų žodžių! Jėzus Nazarietis yra Dievo siųstas vyras, ir Dievas tai aiškiai parodė darydamas per jį įstabius darbus, stebuklus ir ženklus tarp jūsų,+ kaip patys žinote.
23 Šį vyrą, pagal Dievo valią ir numatymą perduotą,+ jūs piktadarių rankomis nužudėte prikaldami prie stulpo.+
24 Bet Dievas jį prikėlė+ – išvadavo iš mirties kančių*, nes nebuvo galima leisti, kad mirtis laikytų jį savo gniaužtuose.+
25 Juk Dovydas apie jį kalba: ‘Visuomet turiu Jehovą sau prieš akis, jis yra mano dešinėje, kad nesvyruočiau.
26 Todėl pralinksmėjo manoji širdis, džiūgavo mano liežuvis. Aš gyvensiu* viltimi,
27 nes tu manęs* kape* nepaliksi ir neleisi savo ištikimajam supūti.+
28 Tu parodei man gyvenimo kelius ir savo artumu* pripildysi mane džiaugsmo.’+
29 Vyrai, broliai, galiu be baimės kalbėti jums apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas,+ ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.
30 Būdamas pranašas ir turėdamas mintyje Dievo jam duotą priesaiką pasodinti vieną iš jo palikuonių* į jo sostą,+
31 Dovydas iš anksto numatė Kristaus prisikėlimą ir apie tai kalbėjo – apie tai, kad jis nebus paliktas kape* ir kad jo kūnas nesupus.+
32 Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudininkai.+
33 Jis buvo išaukštintas iki Dievo dešinės+ ir gavo iš Tėvo pažadėtą šventąją dvasią,+ todėl ją išliejo, ir jūs tai matote ir girdite.
34 Dovydas juk nepakilo į dangų. Jis sako: ‘Jehova mano Viešpačiui tarė: „Sėskis mano dešinėje
35 ir palūkėk, kol padėsiu tavo priešus lyg suolelį tau po kojų.“’+
36 Todėl tegu visi Izraelio namai žino, kad jį – tą Jėzų, kurį jūs prikalėte prie stulpo,+ – Dievas padarė ir Viešpačiu,+ ir Kristumi.“
37 Tie žodžiai vėrė žmonėms širdį, ir jie klausinėjo Petrą ir kitus apaštalus: „Vyrai, broliai, ką mums daryti?“
38 Petras jiems tarė: „Atgailaukite,+ ir kiekvienas tepasikrikštija+ Jėzaus Kristaus vardu, kad jums būtų atleistos nuodėmės.+ Tada gausite šventosios dvasios dovaną.
39 Juk tas pažadas+ skirtas jums ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik Jehova, mūsų Dievas, pašauks.“+
40 Dar daug jis kalbėjo ir gerai paliudijo. „Gelbėkitės iš šitos nedoros kartos!“+ – ragino juos.
41 Taigi tie, kurie noriai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti,+ ir taip tą dieną prie jų prisidėjo apie trys tūkstančiai.+
42 Ir jie tvirtai laikėsi apaštalų mokymo, visu kuo dalijosi, drauge vaišinosi+ ir meldėsi.+
43 Visus žmones ėmė baimė ir per apaštalus buvo daroma daug stebuklų ir ženklų.+
44 Įtikėjusieji rinkdavosi drauge ir visa turėjo bendra.
45 Jie parduodavo savo žemę ir kitokį turtą+ ir ką už tai gaudavo, išdalydavo visiems, kiek kam reikia.+
46 Jie visi diena po dienos rinkosi šventykloje, laužė duoną tai vienuose, tai kituose namuose, drauge vaišinosi su džiugesiu ir tyra širdimi
47 ir aukštino Dievą. Visi žmonės buvo jiems prielankūs, ir Jehova kasdien gausino jų gretas – vis daugiau žmonių stojo į išgelbėjimo kelią.+
Išnašos
^ Mūsų laiku – maždaug devinta valanda ryto.
^ Arba „Duosiu ženklų“.
^ Arba galbūt „virvių“.
^ Pažod. „Mano kūnas gyvens“.
^ Pažod. „veidu“.
^ Pažod. „iš jo strėnų vaisių“.
