Apaštalų darbai 20:1–38
20 Sąmyšiui nurimus, Paulius susikvietė mokinius, padrąsino ir atsisveikinęs leidosi į Makedoniją.
2 Keliaudamas per tą kraštą* jis drąsino tenykščius daugeliu žodžių ir taip atvyko į Graikiją.
3 Išbuvęs ten tris mėnesius, jis ruošėsi plaukti į Siriją, tačiau sužinojęs, kad žydai rengia prieš jį sąmokslą,+ apsisprendė grįžti per Makedoniją.
4 Paulių lydėjo Pyro sūnus Sopatras iš Berėjos, Aristarchas+ ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės, Timotiejus+ ir azijiečiai Tichikas+ ir Trofimas.+
5 Jie iškeliavo pirmi ir laukė mūsų Troadėje,
6 o mes pas juos į Troadę išplaukėme iš Filipų, praėjus Neraugintos duonos dienoms.+ Po penkių dienų atvykome ir pabuvome tenai septynias dienas.
7 Pirmąją savaitės dieną, mums susiėjus valgyti*, Paulius kreipėsi į susirinkusius, mat ketino kitą dieną išvykti. Jo kalba užtruko iki vidurnakčio.
8 Viršutiniame kambaryje, kuriame buvome susibūrę, degė nemažai žibintų.
9 Vienas jaunuolis, vardu Eutichas, sėdėjo ant palangės. Pauliui kalbant jis kietai užmigo ir įmigęs iškrito iš trečio aukšto; jį pakėlė jau negyvą.
10 Paulius nulipo žemyn, užsikniaubė ant jo ir apkabinęs+ tarė: „Nekelkite triukšmo – jis gyvas.“+
11 Paskui užlipęs į viršų jis ėmė laužyti duoną ir valgyti. Jis kalbėjo dar ilgokai – iki aušros, tada išvyko.
12 Jaunuolį jie parsivedė ir visi neapsakomai džiaugėsi, kad jis gyvas.
13 Mes sėdome į laivą ir išplaukėme į Asą, o Paulius nutarė keliauti iki Aso pėsčiomis ir mums pasakė, kad jį ten paimtume.
14 Kai susitikome su juo Ase, paėmėme jį į laivą ir nuvykome į Mitilėnę.
15 Išplaukėme iš ten kitą dieną ir atsidūrėme priešais Chiją. Dieną vėliau stabtelėjome Same, o dar kitą dieną atvykome į Miletą,
16 mat Paulius buvo nutaręs aplenkti Efezą,+ kad jam netektų užgaišti Azijoje. Jis skubėjo norėdamas, jei tik įmanoma, Penkiasdešimtinių* dieną būti Jeruzalėje.+
17 Iš Mileto Paulius pasiuntė žinią Efezo bendruomenės vyresniesiems, kad pas jį atvyktų.
18 Kai šie atėjo, Paulius prabilo: „Jūs gerai žinote, kaip visą laiką, nuo pat dienos, kai įžengiau į Aziją,+ elgiausi su jumis,
19 kaip vergavau Viešpačiui su visu nuolankumu,+ su ašaromis, kęsdamas išbandymus, kuriuos patyriau dėl žydų sąmokslų,
20 ir kaip nenutylėjau nieko, kas naudinga, – apsakiau jums tai ir mokiau jus viešai+ ir po namus.+
21 Aš gerai paliudijau tiek žydams, tiek graikams apie atgailą+ Dievo akivaizdoje ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi.+
22 O štai dabar dvasios verčiamas* keliauju į Jeruzalę, nors nežinau, kas man tenai nutiks.
23 Žinau tik tiek: šventoji dvasia kiekviename mieste man liudija, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai.+
24 Tačiau aš savo gyvybės nė kiek nebranginu, tetrokštu nubėgti savo kelią+ ir atlikti Viešpaties Jėzaus man skirtą tarnystę – paliudyti Dievo malonės gerąją naujieną.
25 Aš žinau, kad nė vienas iš jūsų – iš visų, kuriems skelbiau apie Karalystę, – mano veido daugiau nepamatysite.
26 Todėl šiandien šaukiu jus paliudyti, kad esu švarus, nekaltas dėl niekieno kraujo,+
27 juk nenutylėjau ir apsakiau jums visus Dievo nutarimus.+
28 Žiūrėkite savęs+ ir visos kaimenės, kurios prižiūrėtojais+ šventoji dvasia jus paskyrė. Ganykite Dievo bendruomenę,+ kurią jis įsigijo savo Sūnaus krauju*.+
29 Aš žinau, kad, man pasitraukus, pas jus įsibraus grobuonių vilkų+ ir jie negailės kaimenės.
30 Ir iš jūsų pačių iškils tokių, kurie kalbės iškreiptus dalykus, norėdami patraukti mokinius paskui save.+
31 Tad budėkite ir atminkite, kad trejus metus+ dieną naktį nepaliaudamas su ašaromis kiekvieną protinau.
32 O dabar patikiu jus Dievui ir tebūna su jumis jo malonės žodis, galintis jus išugdyti ir suteikti jums paveldą tarp visų pašventintųjų.+
33 Nesigviešiau niekieno sidabro, aukso ar apdaro.+
34 Jūs juk žinote, kad mano paties ir esančių su manimi reikmėms tarnavo šitos va rankos.+
35 Aš jums visaip parodžiau, kad šitaip darbuodamiesi+ turite padėti silpniesiems ir atminti paties Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Didesnė laimė duoti+ negu imti.’“
36 Po šių žodžių Paulius drauge su visais atsiklaupė ir pasimeldė.
37 Visi pradėjo graudžiai verkti, puolė Pauliui į glėbį ir bučiavo.
38 Ypač skaudu jiems buvo dėl jo žodžių, kad jo veido daugiau nematysią.+ Ir jie palydėjo Paulių į laivą.
Išnašos
^ Pažod. „anas sritis“.
^ Pažod. „laužyti duonos“.
^ Pažod. „supančiotas“.
^ Pažod. „savojo krauju“.
