Apaštalų darbai 24:1–27
24 Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas+ su keletu vyresniųjų ir su oratoriumi*, tokiu Tertulu. Jie padavė valdytojui+ prieš Paulių skundą.
2 Kai buvo pakviestas, Tertulas pradėjo kaltinamąją kalbą:
„Tavo dėka turime didžią ramybę, dėl tavo įžvalgos šioje tautoje vyksta pertvarkos,
3 ir mes, prakilnusis Feliksai, visada ir visur su didžiausiu dėkingumu tai pripažįstame.
4 Bet nenorėdamas tavęs daugiau gaišinti meldžiu, kad tu, būdamas maloningas, trumpai mūsų paklausytum.
5 Mes nustatėme, kad šis žmogus yra kenkėjas+ ir visoje žemėje tarp visų žydų kursto maištus.+ Jis yra nazariečių atskalos+ vadeiva.
6 Ir dar jis mėgino išniekinti šventyklą, todėl mes jį ir sučiupome.+
7 ––*
8 Kai jį apklausi, galėsi įsitikinti, kad visa, kuo jį kaltiname, yra tiesa.“
9 Prie šitų kaltinimų prisidėjo ir žydai, tvirtindami, kad taip yra iš tikrųjų.
10 Valdytojas linktelėjo Pauliui duodamas ženklą, kad gali kalbėti, taigi Paulius prabilo:
„Gerai žinodamas, kad tu jau daug metų esi šitos tautos teisėjas, su pasitikėjimu ginsiu savo bylą.+
11 Tu gali patikrinti: praėjo ne daugiau kaip dvylika dienų nuo tada, kai atvykau į Jeruzalę pagarbinti Dievo.+
12 Manęs nematė nei su kuo nors besiginčijančio šventykloje, nei kurstančio minią sinagogose ar kur nors mieste,
13 ir jie negali tau įrodyti dalykų, kuriais dabar mane kaltina.
14 Bet tavo akivaizdoje aš pripažįstu, kad tarnauju savo protėvių Dievui+ laikydamasis kelio, kurį jie vadina atskalūnišku, ir tikiu viskuo, kas rašoma Įstatyme ir Pranašuose.+
15 Pasitikėdamas Dievu aš turiu viltį, kurią ir jie patys puoselėja, – kad bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų+ prisikėlimas.+
16 Dėl to visada stengiuosi išlaikyti gryną* sąžinę Dievo ir žmonių akivaizdoje.+
17 Taigi po daugelio metų aš grįžau atiduoti gailestingumo dovanų+ savo tautiečiams ir paaukoti aukų.
18 Man tvarkant tuos reikalus, jie mane rado šventykloje, jau atlikusį apsivalymo apeigas.+ Ten nebuvo jokios minios ir neramumų aš nekėliau. Bet tenai buvo žydų iš Azijos –
19 tai jie turėtų būti tavo akivaizdoje ir kaltinti, jei prieš mane ką turi.+
20 Arba tegul šitie pasako, kokią mano kaltę nustatė, kai stovėjau priešais Sinedrioną.
21 Nebent tokią, kad tarp jų stovėdamas sušukau: ‘Šiandien jūsų akivaizdoje esu teisiamas už tikėjimą, kad mirusieji bus prikelti!’“+
22 Feliksas, gana gerai žinodamas apie Kelią,+ bylos svarstymą atidėjo ir pasakė: „Kai atvyks įgulos vadas Lisijas, tada ir nuspręsiu dėl jūsų reikalų.“
23 Jis įsakė šimtininkui laikyti Paulių suimtą, bet suteikti lengvatų ir nedrausti jo žmonėms juo rūpintis.
24 Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila; ši buvo žydė. Jis išsikvietė Paulių ir klausėsi jo kalbos apie tikėjimą Kristumi Jėzumi.+
25 Bet šiam aiškinant apie teisumą, susivaldymą ir būsimąjį teismą+ Feliksas išsigando ir pasakė: „Gali dabar eiti. Kai turėsiu progą, vėl tave pasikviesiu.“
26 Feliksas sykiu vylėsi, kad Paulius duos jam pinigų, todėl vis dažniau jį kviesdavosi ir su juo šnekėdavosi.
27 Praėjus dvejiems metams, Felikso įpėdiniu tapo Porcijus Festas. Feliksas paliko Paulių suimtą, mat norėjo pelnyti žydų palankumą.+
