Apaštalų darbai 5:1–42
5 Vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavęs sklypą,
2 dalį gautų pinigų nuslėpė (jo žmona apie tai žinojo), o kitą dalį atnešė ir atidavė apaštalams.+
3 Bet Petras pasakė: „Ananijau, kodėl leidaisi Šėtono sukurstomas pameluoti+ šventajai dvasiai+ ir nuslėpti dalį už sklypą gautų pinigų?
4 Argi ne tavo buvo tai, ką turėjai? O ir ką gavai pardavęs, argi nepriklausė tau? Kodėl širdyje sumanei tokį dalyką? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“
5 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas susmuko ir mirė. Visus, kurie apie tai sužinojo, apėmė didelė baimė.
6 Jaunesni vyrai pakilę susupo Ananiją į drobules ir išnešę palaidojo.
7 Po kokių trijų valandų atėjo ir jo žmona. Ji nežinojo, kas buvo nutikę.
8 Petras paklausė: „Sakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ Ji atsakė: „Taip, už tiek.“
9 Tada Petras jai tarė: „Kodėl judu susimokėte meluoti Jehovos dvasiai*? Štai jau prie durų tie, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš.“
10 Ir ši bemat susmuko jam prie kojų ir mirė. Įėję vidun anie jauni vyrai rado ją negyvą ir išnešę palaidojo šalia vyro.
11 Visą bendruomenę ir visus apie tai išgirdusius apėmė didelė baimė.
12 Apaštalų rankomis tarp žmonių buvo daroma daug ženklų ir stebuklų;+ jie rinkdavosi Saliamono kolonadoje.+
13 Tiesa, niekas nedrįso prie jų prisidėti, bet apskritai liaudis juos labai gyrė.
14 Tikinčių Viešpatį gausėjo – jų būrį papildė daugybė vyrų ir moterų.+
15 Žmonės į didžiąsias gatves nešdavo ligonius ir guldydavo juos ant nedidelių gultų ir neštuvų, kad Petrui einant pro šalį bent jo šešėlis kristų ant kurio nors iš jų.+
16 Į Jeruzalę ėjo ir daugybė aplinkinių miestų gyventojų, jie gabeno ligonius ir tuos, kuriuos vargino netyrosios dvasios, ir visi jie būdavo išgydomi.
17 O vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų atšakos apimti pavydo sujudo.
18 Jie suėmė apaštalus ir uždarė į miesto kalėjimą.+
19 Bet naktį Jehovos angelas atidarė kalėjimo duris,+ išvedė juos ir pasakė:
20 „Eikite į šventyklą, atsistokite ten ir kalbėkite žmonėms visus gyvenimo žodžius.“
21 Taigi auštant jie įėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.
Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai susirinkę sušaukė Sinedrioną su visa Izraelio tautos vyresnybe ir pasiuntė į kalėjimą sargybinius atvesti apaštalų.
22 Tie nuėjo į kalėjimą, bet jų nerado, ir sugrįžę pranešė:
23 „Kalėjimas buvo saugiai užrakintas ir sargybiniai stovėjo prie durų, tačiau kai jas atidarėme, nieko viduje neradome.“
24 Tai išgirdę, šventyklos sargybos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo ir ėmė svarstyti, kas dabar bus.
25 Bet atėjęs kažkoks žmogus pranešė: „Tie vyrai, kuriuos buvote įkalinę, stovi šventykloje ir moko žmones!“
26 Tada sargybos viršininkas su sargybiniais nuėjo ir apaštalus išsivedė, bet be prievartos, mat bijojo būti žmonių užmėtyti akmenimis.+
27 Taigi jie atvedė apaštalus ir pastatė Sinedriono akivaizdoje. Tada vyriausiasis kunigas ėmė juos klausinėti.
28 Jis sakė: „Mes jums griežtai uždraudėme mokyti tuo vardu,+ o jūs štai savo mokymu užtvindėte Jeruzalę ir dar norite užtraukti ant mūsų kaltę dėl to žmogaus kraujo!“+
29 Petras ir kiti apaštalai atsakė: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių.+
30 Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabinote jį ant stulpo*.+
31 Tą Jėzų, didįjį Vedlį+ ir Gelbėtoją,+ Dievas išaukštino iki savo dešinės,+ kad Izraelis galėtų atgailauti ir gauti nuodėmių atleidimą.+
32 Mes esame šių dalykų liudytojai,+ kaip ir šventoji dvasia,+ kurią Dievas davė jo klausantiems.“
33 Tai išgirdę tie užsidegė pykčiu ir jau norėjo su jais susidoroti.
34 Bet tada priešais Sinedrioną atsistojo fariziejus, vardu Gamalielis,+ visų gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis paliepė apaštalus trumpam išvesti
35 ir prabilo: „Izraelio vyrai, gerai pagalvokite prieš ką nors darydami su šiais žmonėmis.
36 Antai prieš kurį laiką buvo iškilęs Teudas. Jis laikė save kažin kuo, ir prie jo prisidėjo kokie keturi šimtai vyrų. Bet kai buvo nužudytas, visi jo sekėjai buvo išsklaidyti ir nieko jiems neišėjo.
37 Po jo, surašymo dienomis, iškilo Judas Galilėjietis ir patraukė liaudį paskui save. Tačiau jis irgi žuvo, ir visi jo sekėjai buvo išblaškyti.
38 Todėl aš jums sakau: neprasidėkite su šitais žmonėmis, palikite juos. Jeigu šis sumanymas ar darbas iš žmonių, jis žlugs,
39 bet jeigu iš Dievo, jūs nepajėgsite jų sužlugdyti.+ Dar, žiūrėk, pasirodys, kad kovojate prieš patį Dievą.“+
40 Ir jie paklaũsė jo. Tada vėl pasišaukė apaštalus, nuplakdino*+ ir, įsakę nebekalbėti Jėzaus vardu, paleido.
41 O tie eidami iš Sinedriono džiaugėsi,+ kad buvo palaikyti vertais patirti pažeminimą dėl jo vardo.
42 Ir kasdien šventykloje ir po namus+ jie nepaliaudami mokė ir skelbė gerąją naujieną apie Kristų Jėzų.+
