Apreiškimas 15:1–8

  • Septyni angelai su septyniomis negandomis (1–8)

    • Mozės giesmė ir Avinėlio giesmė (3, 4)

15  Ir išvydau danguje kitą reginį, didingą ir nuostabų – septynis angelus,+ nešinus septyniomis negandomis. Tos negandos yra paskutinės, nes kai jos pasibaigs, liausis ir Dievo pyktis.+  Pamačiau tarsi stiklo jūrą,+ sumišusią su ugnimi. Prie tos jūros su Dievo lyromis rankose stovėjo tie, kurie nugali+ žvėrį, jo statulą+ ir nesileidžia paženklinami jo vardo skaičiumi.+  Jie giedojo Dievo vergo Mozės giesmę+ ir Avinėlio+ giesmę: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai,+ Dieve Jehova, Visagali.+ Teisūs ir tikri tavieji keliai,+ amžinybės Karaliau.+  Kas gi tavęs nesibijos, Jehova, ir nešlovins tavojo vardo? Juk tu vienintelis esi ištikimas.+ Visos tautos ateis ir tavo akivaizdoje garbins tave,+ nes jos supras, kad tavo sprendimai yra teisingi.“  O paskui pamačiau, kaip danguje atsivėrė Liudijimo Palapinės šventovė+  ir iš šventovės išėjo septyni angelai, nešini septyniomis negandomis,+ apsivilkę švaria, spindinčia lino drobe, krūtinę susijuosę aukso juostomis.  Ir viena iš keturių būtybių davė tiems septyniems angelams septynis aukso dubenis. Šie buvo pilni Dievo pykčio+ – Gyvojo per amžių amžius rūstybės.  Dėl Dievo šlovės ir galios šventovė prisipildė dūmų,+ ir niekas negalėjo į ją įeiti, kol septyni angelai baigė lieti visas septynias negandas.+

Išnašos