Apreiškimas 5:1–14
5 Soste Sėdinčiojo+ dešinėje rankoje regėjau ritinį, prirašytą iš abiejų pusių, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2 Tada išvydau galingą angelą, garsiu balsu skelbiantį: „Kas yra vertas atplėšti ritinio antspaudus ir jį išvynioti?“
3 Tačiau nei danguje, nei žemėje, nei po žeme nebuvo nė vieno, kuris galėtų išvynioti ritinį ir į jį pažvelgti.
4 Aš graudžiai pravirkau, nes nebuvo nė vieno, kuris būtų vertas išvynioti ritinį ir į jį pažvelgti.
5 Bet vienas iš vyresniųjų man tarė: „Neverk. Štai nugalėjo+ Liūtas iš Judo giminės,+ Dovydo šaknis.+ Tad jis atplėš septynis ritinio antspaudus ir jį išvynios.“
6 Ir šalia sosto, tarp keturių būtybių ir vyresniųjų,+ išvydau stovintį avinėlį,+ tarsi papjautą,+ su septyniais ragais ir septyniomis akimis; tos akys yra septynios Dievo dvasios,+ jos buvo išsiųstos į visą žemę.
7 Avinėlis tuojau nuėjo ir paėmė ritinį iš Sėdinčiojo soste+ dešinės rankos.
8 Kai Avinėlis paėmė ritinį, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji+ parpuolė priešais jį. Kiekvienas iš jų turėjo po lyrą, rankose jie laikė ir auksinius dubenis, pilnus smilkalų (tie smilkalai yra šventųjų maldos).+
9 Jie giedojo naują giesmę:+ „Esi vertas paimti ritinį ir atplėšti jo antspaudus, nes buvai nužudytas ir savo krauju nupirkai Dievui žmones+ iš visų giminių, kalbų, genčių ir tautų+
10 ir padarei juos mūsų Dievui karaliais*+ ir kunigais.+ Tie karaliai valdys žemę.“+
11 Aš regėjau aplink sostą, būtybes ir vyresniuosius daugybę angelų ir girdėjau jų balsą. Jų buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.+
12 Jie šaukė garsiu balsu: „Avinėlis, kuris buvo nužudytas,+ yra vertas galios, turtų, išminties, stiprybės, pagarbos, šlovės ir palaiminimo!“+
13 Ir visus kūrinius danguje, žemėje, po žeme+ ir jūroje – visus, kas juose, – girdėjau sakant: „Sėdinčiajam soste+ ir Avinėliui+ tebūna palaiminimas, pagarba,+ šlovė ir galybė per amžių amžius.“+
14 Keturios būtybės tarė: „Amen!“, o vyresnieji parpuolę pagarbino Dievą.
Išnašos
^ Pažod. „karalyste“.
