Efeziečiams 2:1–22

  • Dievas atgaivino tuos, kas buvo mirę dėl savo prasikaltimų (1–10)

  • Sugriauta izraelitus ir kitataučius skyrusi siena (11–22)

2  Dievas jus atgaivino, nes buvote mirę dėl savo prasikaltimų ir nuodėmių,+  kurias kadaise darėte. Anksčiau gyvenote taip, kaip įprasta šiame pasaulyje*+ ir kaip patinka tam, kuris valdo+ skvarbią tarsi oras dvasią,+ veikiančią neklusnius žmones.  Taip, pasidavę kūno valiai ir nuodėmingoms mintims, mes, kaip ir jie, kitados tenkinome kūno geidulius,+ todėl visi iš prigimties buvome nusipelnę Dievo rūstybės*.+  Bet Dievas yra labai gailestingas+ ir myli mus didžia meile,+  todėl mus, mirusius dėl savo prasikaltimų, drauge su Kristumi atgaivino+ – išgelbėjo dėl savo malonės.  Jis prikėlė ir pasodino mus, Kristaus Jėzaus sekėjus, dangaus erdvėse,+  kad būsimaisiais laikmečiais* parodytų neprilygstamus savo malonės turtus ir apreikštų mums, Kristaus Jėzaus sekėjams, savo didį gerumą.  Šią malonę Dievas parodė ir jus išgelbėjo dėl jūsų tikėjimo.+ Tai ne jūsų nuopelnas, o Dievo dovana.  Ne, išgelbėjimas nėra pelnomas darbais,+ todėl niekas neturi pagrindo didžiuotis. 10  Mes, Kristaus Jėzaus sekėjai,+ esame Dievo kūrinys,+ mes sukurti geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto mums buvo numatęs. 11  Tad atminkite, kad vadinamasis apipjaustymas, žmogaus ranka kūne atliktas, jus, kitataučius pagal kilmę, anksčiau vadino neapipjaustymu. 12  Anuomet nepažinojote Kristaus, buvote svetimi Izraelio bendruomenei, neturėjote nieko bendra su sandoromis, susijusiomis su Dievo pažadu,+ ir gyvenote pasaulyje be vilties ir be Dievo.+ 13  Jūs, Kristaus Jėzaus sekėjai, kitados buvote svetimi Dievui, bet dabar dėl pralieto Kristaus kraujo tapote jam artimi. 14  Juk Kristus atnešė mums taiką+ – jis yra tas, kuris ir vienus, ir kitus subūrė į viena+ ir juos skyrusią sieną sugriovė.+ 15  Paaukojęs savo kūną, jis pašalino tą priešiškumą – panaikino Įstatymą, sudarytą iš įsakymų ir potvarkių. Taip jis iš dviejų subūrė vieną naują tautą*, kad būtų bendrystėje su juo,+ ir juos sutaikė. 16  Jis pašalino tą priešiškumą+ savo mirtimi ant kančių stulpo*+ ir abi puses sutaikė, kad būtų vienas kūnas Dievui. 17  Jis atėjo ir paskelbė gerąją taikos naujieną jums, kurie buvote Dievui svetimi, ir tiems, kurie jam artimi, 18  nes jo dėka ir vieni, ir kiti turėdami tą pačią dvasią galime artintis prie Tėvo. 19  Todėl jūs nebesate pašaliečiai ir svetimšaliai+ – esate šventųjų bendrapiliečiai+ ir Dievo namiškiai.+ 20  Jūs pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato,+ o kertinis to pamato akmuo yra pats Kristus Jėzus.+ 21  Dėl vienybės su Kristumi tas statinys, mūrijamas į darnią visumą,+ auga, kad taptų šventa šventykla Jehovai*.+ 22  Dėl vienybės su Kristumi jūs irgi esate statomi, kad būtumėte Dievo buveinė, kur gyvena jo dvasia.+

Išnašos

Pažod. „buvome rūstybės vaikai“.
Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Pažod. „žmogų“.