Efeziečiams 4:1–32
4 Todėl aš, kalinys+ dėl Viešpaties, jus maldauju elgtis taip, kad būtumėte verti+ pašaukimo, kurį esate gavę.
2 Visada būkite nuolankūs,+ romūs, kantrūs,+ vieni kitiems pakantūs, mylėkite vieni kitus+
3 ir uoliai sergėkite vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama jus taikos ryšiu.+
4 Yra tik vienas kūnas+ ir viena dvasia,+ kaip tėra ir viena viltis,+ kurią gauti buvote pašaukti.
5 Yra vienas Viešpats,+ vienas tikėjimas, vienas krikštas
6 ir vienas visų Dievas ir Tėvas, viešpataujantis visiems, veikiantis per visus ir visuose.
7 Malonės kiekvienam iš mūsų suteikta tiek, kiek šitos dovanos mums atseikėjo Kristus.+
8 Juk pasakyta: „Jis užkopė aukštyn ir vedėsi belaisvius – davė žmones dovanų.“+
9 Jeigu pasakyta „užkopė“, vadinasi, buvo nusileidęs į žemesniąsias sritis, tai yra į žemę.
10 Kuris buvo nusileidęs, tas ir užkopė+ – daug aukščiau už visus dangus,+ – kad per jį visa pasiektų pilnatvę.
11 Vienus jis paskyrė apaštalais,+ kitus – pranašais,+ dar kitus – evangelizuotojais*,+ dar kitus – ganytojais ir mokytojais,+
12 kad jie mokytų* šventuosius, tarnautų kitiems ir ugdytų Kristaus kūną,+
13 kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir gerai pažinsime Dievo Sūnų ir kol tapsime kaip brandus vyras+ – užaugsime tokie, koks Kristus buvo savo pilnatvėje.
14 Tad nebebūkime maži vaikai, nesiduokime siūbuojami ir nešiojami visokio mokymo vėjų+ – žmonių suktybės ir klastingos apgaulės.
15 Kalbėkime tiesą ir, meilės vedami, visais atžvilgiais lygiuokimės į Kristų, kuris yra mūsų galva.+
16 Visi jo kūno nariai+ sudaro darnią visumą ir sujungti sąnarių, atliekančių kiekvienas savo darbą, veikia išvien. O kiekvienam nariui veikiant tinkamai, kūnas auga ir meilės skatinamas save ugdo.+
17 Tad štai ką jums sakau įspėdamas* Viešpaties akivaizdoje: nebesielkite, kaip dėl savo proto tuštybės+ elgiasi tautos.+
18 Jų suvokimas aptemęs, ir Dievo žadamas gyvenimas jiems svetimas, nes jie neturi išmanymo ir jų širdys surambėjusios.
19 Visiškai praradę doros jausmą, jie elgiasi įžūliai*+ ir su goduliu teršiasi visokia netyrybe.
20 Jūs pažinote Kristų visai kitokį,
21 jei tik klausėtės, kai buvote jo mokomi, nes Jėzus mokė tiesos.
22 Jūs buvote mokomi, kad reikia nusivilkti senąjį žmogų,+ kuriam būdinga elgtis, kaip jūs seniau elgėtės, ir kurį gadina apgaulingi troškimai.+
23 Jums reikia ugdytis naują proto nuostatą*+
24 ir apsivilkti naują žmogų,+ sukurtą pagal Dievo valią, – iš tikrųjų teisų ir ištikimą.
25 Tad dabar, atsisakę melo, kiekvienas kalbėkite savo artimui tiesą,+ nes esame vieno kūno nariai.+
26 Rūstaukite, bet nenusidėkite.+ Jūsų rūstybė tepaliauja dar saulei nenusileidus;+
27 neduokite Velniui progos* veikti.+
28 Kas vagia, tegu liaujasi vogęs. Tegu pluša ir savo rankomis sąžiningai dirba,+ tada turės kuo pasidalyti su stokojančiu.+
29 Joks bjaurus* žodis teneišeina iš jūsų lūpų.+ Kalbėkite vien kas gera, ko reikia ugdymui, kas klausytojams naudinga.+
30 Ir neliūdinkite Dievo šventosios dvasios,+ kuria esate užantspauduoti+ iki išpirkimo dienos.+
31 Teatitolsta nuo jūsų visokia pagieža,+ pyktis, rūstybė, riksmai, užgauliojimai+ ir visa kita, kas žeidžia.+
32 Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies,+ mielai atleiskite vieni kitiems, kaip ir Dievas per Kristų jums mielai atleido.+
Išnašos
^ Arba „gerosios naujienos skelbėjais“.
^ Arba „taisytų“.
^ Pažod. „liudydamas“.
^ Arba „begėdiškai“. Žr. žodynėlyje „įžūlus elgesys“.
^ Pažod. „proto dvasią“.
^ Pažod. „vietos“.
^ Pažod. „pašvinkęs“.
