Filipiečiams 3:1–21

  • „Tikrieji apipjaustytieji esame mes“ (1–11)

    • „Visa laikau nuostoliu“ (7–9)

  • „Veržiuosi link to, kas prieš akis“ (12–21)

    • Dangaus pilietybė (20)

3  Galiausiai, mano broliai, džiaukitės Viešpačiu.+ Rašyti tuos pačius dalykus man nesunku, o jums tai apsauga.  Saugokitės šunų, saugokitės tų, kurie nori jums pakenkti, saugokitės tų, kurie žaloja kūną.+  Juk tikrieji apipjaustytieji+ esame mes – mes tarnaujame Dievui padedami jo dvasios, giriamės Kristumi Jėzumi+ ir pasitikime ne kūnu.  O aš tai tikrai galėčiau pasitikėti kūnu. Jei kas nors kitas mano galįs pasitikėti kūnu, aš juo labiau:  esu aštuntą dieną apipjaustytas,+ kilęs iš Izraelio, iš Benjamino giminės, hebrajams gimęs hebrajas.+ Buvau klusnus įstatymui fariziejus,+  uolus bendruomenės persekiotojas+ ir, vertinant pagal įstatymu pagrįstą teisumą, buvau be priekaišto.  Tačiau tai, ką anksčiau laikiau laimėjimais, dabar dėl Kristaus laikau nuostoliu.+  Taip, aš išties visa laikau nuostoliu – man nieko nėra vertingesnio už tai, kad galiu pažinti Kristų Jėzų, savo Viešpatį. Dėl jo aš viską palikau ir viską laikau atliekomis, kad įgyčiau Kristaus malonę  ir turėčiau bendrystę su juo, – ne dėl savo paties teisumo, kurio siekiau laikydamasis įstatymo, o dėl teisumo, kuris įgyjamas tikint+ Kristų,+ tai yra dėl teisumo, kuris pagrįstas tikėjimu ir ateina nuo Dievo.+ 10  Noriu pažinti Kristų, suvokti jo prisikėlimo galybę,+ kentėti taip kaip jis+ ir patirti panašią mirtį,+ 11  kad tik būčiau tarp tų, kurie bus prikelti pirmiausia.+ 12  Nesakau, kad jau esu gavęs, ko viliuosi, ar kad esu ištobulintas, bet vejuosi+ tai ir noriu pagauti – noriu pagauti tai, kam Kristus yra mane išsirinkęs*.+ 13  Broliai, nemanau, kad jau esu pagavęs, bet viena yra tikra: nebežiūrėdamas į visa, kas liko už nugaros,+ veržiuosi link to, kas prieš akis,+ 14  siekiu tikslo – dangiškojo pašaukimo+ apdovanojimo,+ kurį Dievas suteikia per Kristų Jėzų. 15  Tad visi, kurie esame subrendę,+ turime būti tokio nusistatymo; o jei esate linkę manyti kaip nors kitaip, Dievas apreikš, koks nusistatymas teisingas. 16  Šiaip ar taip, kad ir kiek būtume nuėję, ženkime ta pačia linkme. 17  Broliai, darykite visi, kaip aš darau,+ taip pat žiūrėkite į tuos, kurie seka mūsų pavyzdžiu. 18  Mat daugelis (apie juos daug sykių esu kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu) savo elgesiu paniekina Kristaus mirtį ant kančių stulpo. 19  Jų galas – sunaikinimas, jų dievas – pilvas. Jų šlovė iš tiesų yra jų gėda, jie mąsto tik apie tai, kas žemiška.+ 20  O mes turime dangaus pilietybę+ ir laukte laukiame iš ten gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus.+ 21  Jis pakeis mūsų varganą kūną, kad būtų panašus į jo šlovingą kūną,+ – padarys tai savo galybe, kuria gali viską paimti savo valdžion.+

Išnašos

Pažod. „pagavęs“.