Giesmių giesmė 2:1–17

  • Šulamietė (1)

    • „Esu paprasta lygumų gėlelė“

  • Piemuo (2)

    • „Mano mylimoji tarp merginų kaip lelija“

  • Šulamietė (3–14)

    • „Nežadinkit meilės, kol pati neprabus“ (7)

    • Šulamietė prisimena piemens žodžius (10b–14)

      • „Mano gražioji, eime su manimi“ (10b, 13)

  • Šulamietės broliai (15)

    • „Išgaudykite mums lapes“

  • Šulamietė (16, 17)

    • „Mano mylimasis yra mano, o aš esu jo“ (16)

2  Esu paprasta lygumų gėlelė*,slėnių lelija.“+ –   „Mano mylimoji tarp merginųkaip lelija tarp dagių.“ –   „Mano mylimasis tarp vaikinų –tarsi obelis tarp miško medžių. Trokštu prisėsti jo šešėlyjeir skanauti saldžių jo vaisių.   Jis įsivedė mane į pokylių menę*ir jo meilė buvo it ženklas, iškeltas viršum manęs.   Pastiprink mane razinų slėgtainiais,+atgaivink mane obuoliais,nes aš sergu meile.   Jo kairė ranka man po galva,dešinė apglėbia mane.+   Saikdinu jus, Jeruzalės dukros,laukų gazelėmis+ ir elnėmis:nebudinkit, nežadinkit meilės, kol pati neprabus.+   Girdžiu – mylimasis ateina! Antai jis atskuba,atlekia per kalnus, atšuoliuoja per kalvas.   Kaip gazelė, kaip jaunas elnias yra mano mylimasis.+ Ir štai jis stovi prie mūsų sienos,žvilgčioja vidun pro langus,žvelgia pro pinučius. 10  Mano brangusis prabyla, taria man:‘Kelkis, mano meile,mano gražioji, eime su manimi. 11  Pažvelk, žiema jau praėjo,liūtys paliovė. 12  Žemė pražydo žiedais,+metas sodus genėti,+ir purpleliai jau ulbuoja mūsų krašte.+ 13  Figmedžiai nokina pirmąsias figas,+vynmedžiai, apsipylę žiedais, skleidžia savo aromatą. Kelkis, mano meile, ateik. Mano gražioji, eime su manimi. 14  Mano balandėle, besiglaudžianti uolų plyšiuose,+uolų gilumoje,leisk man tave pamatyti ir tavo balsą išgirsti.+ Tavo balsas toks malonus ir tu visa tokia graži!’“+ – 15  „Išgaudykite mums lapes,tas laputes, niokojančias vynuogynus,nes mūsų vynmedžiai jau sužydėję.“ – 16  „Mano mylimasis yra mano, o aš esu jo.+ Jis gano+ tarp lelijų.+ 17  Kol dar nepapūtė vėjas, kol nepabėgo šešėliai,sugrįžk greičiau, mano brangusis,kaip gazelė,+ kaip jaunas elnias+ atlėk per kalnus, kurie mus skiria*.

Išnašos

Arba „krokas“.
Pažod. „į vyno namus“.
Arba galbūt „per skilusius kalnus“, „per Betero kalnus“.