Giesmių giesmė 2:1–17
2 Esu paprasta lygumų gėlelė*,slėnių lelija.“+ –
2 „Mano mylimoji tarp merginųkaip lelija tarp dagių.“ –
3 „Mano mylimasis tarp vaikinų –tarsi obelis tarp miško medžių.
Trokštu prisėsti jo šešėlyjeir skanauti saldžių jo vaisių.
4 Jis įsivedė mane į pokylių menę*ir jo meilė buvo it ženklas, iškeltas viršum manęs.
5 Pastiprink mane razinų slėgtainiais,+atgaivink mane obuoliais,nes aš sergu meile.
6 Jo kairė ranka man po galva,dešinė apglėbia mane.+
7 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros,laukų gazelėmis+ ir elnėmis:nebudinkit, nežadinkit meilės, kol pati neprabus.+
8 Girdžiu – mylimasis ateina!
Antai jis atskuba,atlekia per kalnus, atšuoliuoja per kalvas.
9 Kaip gazelė, kaip jaunas elnias yra mano mylimasis.+
Ir štai jis stovi prie mūsų sienos,žvilgčioja vidun pro langus,žvelgia pro pinučius.
10 Mano brangusis prabyla, taria man:‘Kelkis, mano meile,mano gražioji, eime su manimi.
11 Pažvelk, žiema jau praėjo,liūtys paliovė.
12 Žemė pražydo žiedais,+metas sodus genėti,+ir purpleliai jau ulbuoja mūsų krašte.+
13 Figmedžiai nokina pirmąsias figas,+vynmedžiai, apsipylę žiedais, skleidžia savo aromatą.
Kelkis, mano meile, ateik.
Mano gražioji, eime su manimi.
14 Mano balandėle, besiglaudžianti uolų plyšiuose,+uolų gilumoje,leisk man tave pamatyti ir tavo balsą išgirsti.+
Tavo balsas toks malonus ir tu visa tokia graži!’“+ –
15 „Išgaudykite mums lapes,tas laputes, niokojančias vynuogynus,nes mūsų vynmedžiai jau sužydėję.“ –
16 „Mano mylimasis yra mano, o aš esu jo.+
Jis gano+ tarp lelijų.+
17 Kol dar nepapūtė vėjas, kol nepabėgo šešėliai,sugrįžk greičiau, mano brangusis,kaip gazelė,+ kaip jaunas elnias+ atlėk per kalnus, kurie mus skiria*.
Išnašos
^ Arba „krokas“.
^ Pažod. „į vyno namus“.
^ Arba galbūt „per skilusius kalnus“, „per Betero kalnus“.
