Giesmių giesmė 6:1–13

  • Jeruzalės dukros (1)

  • Šulamietė (2, 3)

    • „Aš esu savo mylimojo, o mylimasis – mano“ (3)

  • Karalius (4–10)

    • „Tu graži kaip Tirca“ (4)

    • Moterų žodžiai (10)

  • Šulamietė (11, 12)

  • Karalius (ir kiti) (13a)

  • Šulamietė (13b)

  • Karalius (ir kiti) (13c)

6  „Kur tavo mylimasis nuėjo,o gražiausioji iš moterų? Kuriuo keliu tavo mylimasis pasuko? Eikime kartu jo paieškoti.“ –   „Mano mylimasis nuėjo į savo sodą,kur želia kvapiosios žolelės. Soduose jis gano savo kaimenęir skina lelijas.+   Aš esu savo mylimojo,o mylimasis – mano.+ Jis gano tarp lelijų.“+ –   „Mano mylimoji,+ tu graži kaip Tirca*,+miela kaip Jeruzalė,+stulbinanti it karių pulkai, iškėlę savo kovos ženklus.+   Nugręžk nuo manęs akis,+nes tavo žvilgsnis mane verte veria. Tavo garbanos it ožkų kaimenė,besileidžianti nuo Gileado šlaitų.+   Tavo dantys lyg banda avelių,ką tik išmaudytų. Kiekviena jų turi po dvynę,nė vieno ėriuko netrūksta.   Šydu pridengti tavo skruostai* –lyg granato puselės.   Nors šalia šešiasdešimt karalienių,aštuoniasdešimt suguloviųir merginų be skaičiaus,+   ji – viena tokia, mano tobuloji balandėlė,+motinos vienintelė,gimdytojos numylėtinė. Žiūri merginos į ją ir giria,karalienės ir sugulovės ją liaupsina: 10  ‘Kas yra toji, spindinti lyg ryto aušra,graži lyg mėnulio pilnatis,skaisti kaip saulės šviesa,stulbinanti it karių pulkai, iškėlę savo kovos ženklus?’“+ – 11  „Nuėjau į riešutmedžių giraitę+pasigrožėti slėnyje* sprogstančiais pumpurais,pažiūrėti, ar neleidžia ūglių vynmedžiai,ar nepražydo granatmedžiai. 12  Nė nepajutau,kaip mano siela atvedė maneprie karališkųjų vežimų.“ – 13  „Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, sugrįžk,kad galėtume pasigėrėti tavimi!“ – „Kogi taip žavitės šulamiete?“+ – „Ji graži it Mahanaimų* šokis!“ –

Išnašos

Arba „Žavusis miestas“.
Arba „smilkiniai“.
Arba „sausvagėje“.
Arba „dviejų stovyklų“.