Giesmių giesmė 7:1–13

  • Karalius (1–9a)

    • „Kokia tu miela, mano mylima mergele!“ (6)

  • Šulamietė (9b–13)

    • „Aš esu savo mylimojo, ir jis manęs trokšta“ (10)

7  „Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais,o prakilnioji mergele! Tavo klubų linkis dailusit menininko rankų darbas.   Tavo bamba – apvali taurė,tenestinga joje gardinto vyno. Tavo pilvas – lelijomis apkaišytakviečių krūvelė.   Tavo krūtys it dvynukai,du gazelės jaunikliai.+   Tavo kaklas+ it dramblio kaulo bokštas,+akys+ kaip Hešbono+ tvenkiniaiprie Bat Rabimų vartų. Tavo nosis kaip Libano bokštas,žvelgiantis Damasko link.   Tavo galva iškili it Karmelis,+garbanos+ lyg purpurinė vilna,+tavo krintančios sruogos pavergė karalių.   Kokia tu graži, kokia tu miela, mano mylima mergele! Tu – mano didžiausias džiaugsmas!   Tavo stuomuo lyg palmės,tavo krūtys kaip datulių kekės.+   Tariau: ‘Įlipsiu į palmęir pasiskinsiu jos vaisių.’ Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekėsir tavo kvėpsnis kvapnus lyg obuoliai,   o lūpos* lyg geriausias vynas.“ – „Tegul jis švelniai liejas mano mylimajam,lengvai liesdamas miegančiųjų lūpas. 10  Aš esu savo mylimojo,+ir jis manęs trokšta. 11  Ateik, mano mylimasis,eikime į laukus,apsinakvokime tarp lavsonijų.+ 12  Atsikelsime anksti ir eisime į vynuogynus,pažiūrėsime, ar neišleido ūgliukų vynmedžiai,ar neapsipylė jie žiedais,+o gal granatmedžiai jau pražydo.+ Ten savo meilę tau dovanosiu.+ 13  Mandragoros+ skleidžia savo aromatą,prie mūsų durų – visokie rinktiniai vaisiai.+ Tuos vaisius, šviežius ir džiovintus*,laikau tau, mano mylimasis.

Išnašos

Pažod. „gomurys“.
Pažod. „senus“.