Išėjimo 1:1–22

  • Izraelitų Egipte padaugėja (1–7)

  • Faraonas ima engti izraelitus (8–14)

  • Dievobaimingos pribuvėjos išsaugo berniukus (15–22)

1  Štai vardai Izraelio sūnų, atkeliavusių drauge su Jokūbu į Egiptą. Visi jie atsikėlė su savo šeimynomis:+  Rubenas, Simeonas, Levis ir Judas;+  Isacharas, Zabulonas ir Benjaminas;  Danas ir Naftalis; Gadas ir Ašeras.+  Iš viso iš Jokūbo kilo* 70 žmonių; Juozapas jau buvo Egipte.+  Ilgainiui mirė Juozapas+ ir visi jo broliai, išmirė ir visa ana karta.  Izraelitai buvo labai vaisingi, jų sparčiai daugėjo. Tauta greitai augo, darėsi vis galingesnė ir pripildė visą šalį.+  Laikui bėgant Egipte iškilo kitas valdovas. Apie Juozapą jis nieko nežinojo.  „Žiūrėkite, – sakė jis savo žmonėms, – Izraelio tauta už mus gausesnė ir galingesnė.+ 10  Imkimės prieš juos kokios nors gudrybės! Antraip jų ir toliau daugės, o kilus karui, susivieniję su mūsų priešais, jie kovos prieš mus ir pabėgs iš mūsų krašto.“ 11  Taigi buvo paskirti prižiūrėtojai, kad spaustų izraelitus prie darbų.+ Izraelitai statė Pitomą ir Ramzį+ – miestus faraono gėrybėms sandėliuoti. 12  Tačiau kuo labiau egiptiečiai juos engė, tuo labiau jų gausėjo ir tuo labiau jie plito. Egiptiečiams izraelitai tiesiog kėlė siaubą.+ 13  Tad jie dar labiau spaudė izraelitus vergiškai dirbti,+ 14  ir šiems gyvenimas visai apkarto. Jie dirbo prie molio ir plytų, plūkėsi laukuose. Egiptiečiai krovė izraelitams įvairiausius vergiškus darbus.+ 15  Vėliau Egipto valdovas dviem hebrajų pribuvėjoms, Šifrai ir Pūvai, įsakė: 16  „Padėdamos hebrajei gimdyti+ ir stebėdamos ją gimdymo kėdėje, žiūrėkite, kas gims: jei berniukas, jį nužudykite, jei mergaitė, palikite gyvą.“ 17  Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir Egipto valdovo nurodymui nepakluso. Jos palikdavo berniukus gyvus.+ 18  Tada Egipto valdovas pasikvietė pribuvėjas ir paklausė: „Kodėl paliekate berniukus gyvus?“ – 19  „Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, – atsakė šios faraonui. – Jos stiprios ir pagimdo pribuvėjai dar nespėjus ateiti.“ 20  Užtat pribuvėjoms Dievas buvo maloningas, o tauta darėsi vis gausesnė ir stipresnė. 21  Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, jis apdovanojo jas palikuoniais. 22  Galiausiai faraonas visiems savo žmonėms įsakė: „Visus hebrajų naujagimius berniukus meskite į Nilą, o mergaites palikite gyvas.“+

Išnašos

Pažod. „iš Jokūbo šlaunies išėjo“.