Išėjimo 19:1–25

  • Prie Sinajaus kalno (1–25)

    • Izraelis taps karališkąja kunigija (5, 6)

    • Žmonės ruošiasi susitikti su Dievu (14, 15)

19  Trečią mėnesį po išėjimo iš Egipto krašto izraelitai atkeliavo į Sinajaus dykumą.  Išėję iš Refidimų,+ tą pačią dieną* jie pasiekė Sinajaus dykumą ir įsirengė stovyklą, pasistatė palapines priešais kalną.+  Tada Mozė užkopė pas Dievą. Ant kalno Jehova jam tarė:+ „Štai ką pasakysi Jokūbo namams, štai ką izraelitams praneši:  ‘Patys matėte, ką padariau egiptiečiams.+ Atsinešiau jus pas save kaip erelis jauniklius ant sparnų.+  Jeigu paklusite mano balsui ir laikysitės sandoros, būsite mano ypatinga nuosavybė*, tauta, kurią išsirinkau iš visų tautų,+ nes man priklauso visa žemė.+  Būsite mano karališkoji kunigija* ir šventa tauta.’+ Šiuos žodžius perduosi izraelitams.“  Mozė sugrįžęs sušaukė tautos seniūnus ir perdavė jiems visus žodžius, kuriuos Jehova buvo liepęs perduoti.+  Žmonės visi kaip vienas pasižadėjo: „Darysime visa, ką Jehova sako.“+ Kai Mozė perdavė tautos žodžius Jehovai,  Jehova jam tarė: „Netrukus pas tave nužengsiu tirštame debesyje, kad visi girdėtų mane su tavimi kalbantis ir kad visada tavimi pasitikėtų.“ Taigi Mozė perdavė Jehovai žmonių žodžius. 10  Jehova Mozei tarė: „Eik pas žmones ir liepk jiems šiandien ir rytoj ruoštis, kad būtų šventi. Tegul išsiskalbia drabužius 11  ir būna pasirengę trečiai dienai, nes trečią dieną Jehova visos tautos akivaizdoje nužengs ant Sinajaus kalno. 12  Nužymėk aplink kalną ribas ir perspėk žmones: ‘Nemėginkite lipti į kalną, ant jo šlaitų kojos nekelkite. Kas tik ten žengtų, bus nubaustas mirtimi. 13  Jis turės būti užmėtytas akmenimis arba nušautas*, neliesite jo. Ar tai būtų gyvulys, ar žmogus, gyvo jo nepaliksite.’+ Prie kalno žmonės galės ateiti tik tada, kai išgirs rago gausmą.“+ 14  Nusileidęs nuo kalno, Mozė liepė žmonėms ruoštis, kad būtų šventi, ir tie išsiskalbė drabužius.+ 15  Mozė visiems sakė: „Ruoškitės trečiai dienai. Tegul nė vienas nesueina su moterimi.“ 16  Trečios dienos rytą griaudėjo ir žaibavo. Kalną apgaubė tirštas debesis+ ir pasigirdo garsus rago gaudesys. Visi žmonės stovykloje ėmė drebėti.+ 17  Tada Mozė išsivedė žmones iš stovyklos susitikti su Dievu. Visi sustojo kalno papėdėje. 18  Sinajaus kalnas skendėjo dūmuose, nes ant jo liepsnose buvo nužengęs Jehova.+ Dūmai vertėsi tarsi iš kokios degyklos, visas kalnas drebėte drebėjo+ 19  ir rago gausmas darėsi vis stipresnis. Mozė prabilo ir jam atsiliepė Dievo balsas. 20  Taigi Jehova nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės. Jehova paliepė Mozei užlipti ant kalno. Šiam užlipus,+ 21  Jehova tarė: „Leiskis žemyn ir įspėk žmones, kad nesiveržtų pamatyti Jehovos ir nepražūtų. 22  Ir tegul kunigai*, nuolat stojantys Jehovos akivaizdon, pasiruošia, kad būtų šventi ir kad Jehova prieš juos nepakiltų.“+ 23  Mozė Jehovai atsakė: „Žmonės nelips į Sinajaus kalną, nes tu mums prisakei: ‘Nužymėk aplink kalną ribas, kad visi žinotų jį esant šventą.’“+ 24  Tačiau Jehova jam paliepė: „Leiskis žemyn ir sugrįžk su Aaronu. Bet kunigams ir žmonėms neleisk veržtis pas Jehovą, kad jis prieš juos nepakiltų.“+ 25  Taigi Mozė nusileido žemyn ir perdavė tai žmonėms.

Išnašos

Arba galbūt „pirmąją mėnesio dieną“.
Arba „brangus turtas“.
Pažod. „kunigų karalystė“.
Tikriausiai strėle.
Galimas dalykas, šeimynų vyriausieji.