Išėjimo 3:1–22

  • Mozė ir degantis krūmas (1–12)

  • Jehova paaiškina savo vardo reikšmę (13–15)

  • Jehova duoda Mozei nurodymų (16–22)

3  Mozė ėmėsi ganyti savo uošvio Jetro,+ Midjano kunigo, kaimenę. Sykį jis varė gyvulius į vakarinę dykumos pusę ir atėjo iki Dievo kalno, iki Horebo.+  Ten jam pasirodė Jehovos angelas degančio dygiakrūmio liepsnose.+ Matydamas, kad krūmas dega ir nesudega,  Mozė tarė sau: „Eisiu to neįprasto reginio pažiūrėti. Įdomu, kodėl tas krūmas nesudega.“  Pamatęs, kad Mozė eina artyn, Jehova pašaukė jį iš dygiakrūmio: „Moze! Moze!“ – „Aš čia“, – atsiliepė šis.  Dievas tarė: „Arčiau nebeik. Nusiauk sandalus, nes žemė, ant kurios stovi, yra šventa.“  Jis kalbėjo: „Aš esu tavo protėvių* Dievas – Abraomo Dievas,+ Izaoko Dievas+ ir Jokūbo Dievas.“+ Mozė prisidengė veidą, nes bijojo į Dievą pažvelgti.  Jehova tęsė: „Aš mačiau, kaip mano tauta vargsta Egipte, ir girdėjau, kaip jie skundžiasi engėjų spaudžiami prie darbo. Gerai žinau, kaip jie kenčia.+  Aš atėjau išvaduoti jų iš egiptiečių rankų+ ir išvesti iš tos šalies į gerą, erdvų kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių kraštą.+  Izraelio žmonių šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau, kaip negailestingai egiptiečiai juos engia.+ 10  Taigi dabar siunčiu tave pas faraoną – tu išvesi Izraelį, mano tautą, iš Egipto.“+ 11  Mozė tarė Dievui: „Kas aš toks, kad galėčiau eiti pas faraoną ir išvesti izraelitus iš Egipto?“ 12  Dievas atsakė: „Aš būsiu su tavimi.+ Tu išvesi tautą iš Egipto ir jūs garbinsite Dievą ant šito kalno.+ Tai bus tau įrodymas*, kad aš tave siunčiau.“ 13  Mozė Dievo klausė: „Jeigu aš eisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas siuntė mane pas jus’, ir jie manęs paklaus: ‘Koks jo vardas?’,+ ką turėsiu jiems atsakyti?“ 14  Dievas atsakė Mozei: „Aš būsiu, kuo norėsiu būti.“+ Ir pridūrė: „Izraelitams pasakysi štai ką: ‘„Aš būsiu“ siuntė mane pas jus.’“+ 15  Dievas Mozei toliau kalbėjo: „Štai ką sakysi izraelitams: ‘Jehova, jūsų protėvių Dievas – Abraomo Dievas,+ Izaoko Dievas+ ir Jokūbo Dievas,+ – siuntė mane pas jus.’ Tai mano amžinas vardas.+ Šiuo vardu būsiu vadinamas* per kartų kartas. 16  O dabar eik, sukviesk Izraelio seniūnus ir sakyk jiems: ‘Man apsireiškė Jehova, jūsų protėvių Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, ir pasakė: „Aš atkreipiau dėmesį į jus+ ir į tai, kaip su jumis elgiamasi Egipte. 17  Todėl pažadu išvaduoti jus+ iš egiptiečių priespaudos ir nuvesti į kanaaniečių, hetitų, amoritų,+ perizų, hivų ir jebusiečių kraštą+ – kraštą, tekantį pienu ir medumi.“’+ 18  Jie paklausys tavo balso+ ir tu drauge su Izraelio seniūnais nueisi pas Egipto valdovą. Sakysite jam: ‘Mus aplankė Jehova, hebrajų Dievas.+ Tad prašome leisti mums keliauti trijų dienų kelią į dykumą, kad galėtume aukoti Jehovai, savo Dievui, aukas.’+ 19  Žinau, kad Egipto valdovas jūsų neišleis, kol nebus galingos rankos priverstas,+ 20  todėl pakelsiu ranką ir smogsiu Egiptui – padarysiu ten nepaprastų darbų. Tada jis leis jums išeiti.+ 21  Aš nuteiksiu egiptiečius taip, kad jie bus jums palankūs, ir išeisite ne tuščiomis.+ 22  Moterys paprašys savo kaimynių ir tų, kurios bus pas jas apsistojusios, sidabro ir aukso dirbinių, taip pat drabužių. Jais aprengsite savo sūnus ir dukteris. Taip jūs apiplėšite egiptiečius.“+

Išnašos

Pažod. „tėvo“.
Pažod. „ženklas“.
Pažod. „Toks mano atminimas“.