Jokūbo 1:1–27
1 Jokūbas,+ Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas, dvylikai pasklidusių giminių.
Būkite sveiki!
2 Mano broliai, džiaukitės, kad patiriate visokių išbandymų.+
3 Žinokite, kad tikėjimo išmėginimai ugdo ištvermę.+
4 Leiskite ištvermei atlikti savo darbą iki galo, kad būtumėte visiškai subrendę, visais atžvilgiais be priekaišto – kad nieko nestokotumėte.+
5 Tad jeigu kuris iš jūsų stokoja išminties, tegu prašo Dievą,+ ir jam bus suteikta;+ juk Dievas visiems duoda dosniai ir nė vienam nepriekaištauja.+
6 Tegu jis prašo tikėdamas,+ nė kiek neabejodamas,+ nes abejojantis yra lyg vėjo genama ir blaškoma jūros banga.
7 Šitoks tenemano ką nors gausiąs iš Jehovos* –
8 toks svyruojantis,+ visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Vargingas brolis tesidžiaugia savo išaukštinimu,+
10 o turtingas – savo pažeminimu;+ juk turtuolis nunyksta tarsi augalo žiedas.
11 Kaip pakilusi kaitri saulė išdžiovina augalą ir jo žiedas nubyra, jo grožis pragaišta, taip ir turtuolis nunyks savo keliuose.+
12 Laimingas žmogus, kuris ištvermingai laikosi mėginamas,+ nes kai bus išmėgintas, gaus gyvenimo vainiką,+ kurį Jehova yra pažadėjęs jį mylintiems.+
13 Kas patiria išmėginimą, tenesako: „Mane Dievas mėgina.“ Dievo neįmanoma blogybėmis mėginti, ir jis pats nė vieno blogybėmis nemėgina.
14 Žmogus yra mėginamas, kai jo paties geismas ima jį traukti ir vilioti.+
15 Sustiprėjęs geismas nuveda į nuodėmę,* o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį.+
16 Neapsigaukite, mano mylimi broliai.
17 Iš aukštybių ateina kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana+ – kas gera, ateina nuo dangaus šviesulių Tėvo,+ kuris nesimaino ir nesikeičia,+ kaip kad slenkantys šešėliai.
18 Tai jo valia buvome pagimdyti tiesos žodžiu,+ kad būtume tarsi pirmieji vaisiai iš jo kūrinių.+
19 Mano mylimi broliai, kiekvienas būkite pasirengęs klausytis, neskubėkite kalbėti,+ neskubėkite rūstauti,+
20 nes pasidavęs rūstybei žmogus nedaro to, kas teisu Dievo akyse.+
21 Todėl atsikratykite visko, kas nešvaru, net menkiausios blogybės,+ ir romiai priimkite skiepijamą žodį, kuris gali jus išgelbėti.
22 Būkite žodžio vykdytojai,+ o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys save klaidingais samprotavimais.
23 Kas žodžio klauso, bet jo nevykdo,+ tas panašus į žmogų, kuris žiūri į savo veidą veidrodyje:
24 pasižiūri ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks esąs.
25 O kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą+ ir jo laikosi, tas yra ne užmaršus klausytojas, o darbo vykdytojas; tą darbą darydamas jis bus laimingas.+
26 Kas laiko save Dievo garbintoju*, tačiau nepažaboja liežuvio,+ tas apgaudinėja savo širdį ir Dievą garbina tuščiai.
27 Nepeiktinai ir tyrai garbinti mūsų Dievą ir Tėvą reiškia rūpintis našlaičiais+ ir našlėmis+ jų varge+ ir saugotis susitepti šiuo pasauliu.+
