Jokūbo 2:1–26
2 Mano broliai, nejaugi, išpažindami tikėjimą mūsų šlovinguoju Viešpačiu Jėzumi Kristumi, galėtumėte elgtis šališkai?+
2 Jeigu į jūsų sueigą ateitų žmogus, apsimaustęs aukso žiedais, prašmatniai apsirengęs, ir ateitų vargšas, vilkintis nevalyvais drabužiais,
3 nejau būtumėte prielankūs tam, kuris išsipuošęs, ir jam sakytumėte: „Sėskis štai čia, patogiai“, o vargšui tartumėte: „Tu pastovėk“ arba: „Sėskis čia, prie mano pakojo“?+
4 Argi tada neiškeltumėte vieno aukščiau už kitą?+ Argi nebūtumėte teisėjai, kurie teisia nesąžiningai?+
5 Paklausykite, mano mylimi broliai. Argi ne tuos, kuriuos pasaulis laiko vargšais, Dievas išsirinko, kad būtų pertekę tikėjimo+ ir paveldėtų Karalystę, pažadėtą jį mylintiems?+
6 O jūs paniekinate vargšą. Argi ne turtuoliai jus engia+ ir tampo po teismus?
7 Argi ne jie piktžodžiauja prieš tą kilnų vardą, kuriuo vadinatės?
8 Jeigu vykdote karališkąjį įstatymą, kaip parašyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“,+ darote gerai.
9 Bet jeigu elgiatės šališkai,+ darote nuodėmę ir įstatymas jus pripažįsta kaltais.+
10 Mat kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienam nuostatui, tas pažeidžia visus.+
11 Juk tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk“,+ taip pat pasakė: „Nežudyk“.+ Tad jeigu nesvetimauji, bet žudai, nusižengi įstatymui.
12 Kalbėkite ir elkitės kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvų žmonių* įstatymą.+
13 Kas nerodo gailestingumo, tam teismas bus negailestingas.+ Gailestingumas triumfuoja prieš teismą.
14 Mano broliai, kas iš to, kad žmogus sako turįs tikėjimą, jei darbais jo neparodo?+ Argi toks tikėjimas jį išgelbės?+
15 Jeigu broliui ar sesei, neturinčiam kuo apsirengti ir kasdien stokojančiam maisto,
16 sakote: „Eik ramybėje, sušilk ir pasisotink“, bet neduodate to, kas būtina jo kūnui, kas iš tų žodžių?+
17 Panašiai yra su tikėjimu: jei neparodomas darbais, jis negyvas.+
18 Vis dėlto kas nors sakys: „Tu turi tikėjimą, o aš darau darbus. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš parodysiu tau savo tikėjimą darbais.“
19 Tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Tačiau ir demonai tiki, ir dreba.+
20 Kaip nesupranti, tuščias žmogau, kad tikėjimas be darbų nenaudingas?
21 Argi mūsų tėvas Abraomas ne dėl darbų buvo pripažintas teisiu? Ar ne dėl to, kad aukojo savo sūnų Izaoką ant aukuro?+
22 Kaip matai, jo tikėjimą lydėjo darbai ir darbais jo tikėjimas buvo ištobulintas.+
23 Taip išsipildė Raštų žodžiai: „Abraomas patikėjo Jehova, todėl buvo pripažintas teisiu.“+ Jehova pavadino jį savo draugu.+
24 Kaip matote, kad žmogus būtų pripažintas teisiu, reikia darbų, ne vien tikėjimo.
25 Panašiai ir paleistuvė* Rahaba – argi ne dėl darbų ji buvo pripažinta teisia? Argi ne dėl to, kad svetingai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?+
26 Taigi, kaip kūnas be dvasios* miręs,+ taip ir tikėjimas be darbų negyvas.+
