Jozuės 17:1–18
17 Dalis paveldo burtu teko+ ir Manaso,+ Juozapo pirmagimio,+ giminei. Manaso pirmagimis Machyras,+ Gileado tėvas, buvo narsus karys, todėl buvo gavęs Gileadą ir Bašaną.+
2 Burtu paveldas buvo padalytas ir kitoms Manaso palikuonių kiltims: Abiezero sūnums,+ Heleko sūnums, Asrielio sūnums, Šechemo sūnums, Hefero sūnums ir Šemidos sūnums. Šie Juozapo sūnaus Manaso palikuoniai buvo kilčių vyriausieji.+
3 Bet Celofhadas,+ Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus, sūnų neturėjo, tik dukteris: Machlą, Noją, Hoglą, Milką ir Tircą.
4 Atėjusios pas kunigą Eleazarą,+ Nūno sūnų Jozuę ir vadus, jos sakė: „Jehova Mozei buvo įsakęs duoti mums, kaip ir mūsų broliams, paveldą.“+ Tada Jehovos įsakymu joms davė paveldą kaip ir jų tėvo broliams.+
5 Be Gileado ir Bašano žemių, esančių kitapus Jordano, Manasas gavo paveldėti dar dešimt dalių,+
6 nes Manaso dukterys gavo paveldą kaip ir jo sūnūs. Kitiems Manaso palikuoniams buvo atiduotas Gileado kraštas.
7 Manaso žemės driekėsi nuo Ašero pakraščio iki Michmetato,+ esančio priešais Sichemą,+ ir nuo ten ėjo pietų link* į kraštą, kur gyveno En Tapuacho žmonės.
8 Tapuacho kraštas+ priklausė Manasui, bet Tapuacho miestas, esantis ties Manaso riba, priklausė Efraimo palikuoniams.
9 Toliau riba ėjo link Kanos sausvagės, pietų kryptimi. Manaso žemėse dalis miestų priklausė Efraimui.+ Manaso riba ėjo šiaurine sausvagės puse ir baigėsi prie jūros.+
10 Žemės į pietus teko Efraimui, žemės į šiaurę – Manasui. Manaso žemių pakraštys buvo ties jūra,+ šiaurėje jos ribojosi su Ašeru, rytuose – su Isacharu.
11 Isacharo ir Ašero žemėje Manasui buvo atiduoti Bet Šeanas su aplinkiniais miesteliais, Ibleamas+ su aplinkiniais miesteliais, Doras+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, En Doras+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, Taanachas+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais ir Megidas su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, trys aukštumos*.
12 Tačiau užimti šių miestų Manaso palikuoniai neįstengė. Kanaaniečiai atkakliai jiems priešinosi ir liko gyventi tame krašte.+
13 Tapę stiprūs, izraelitai uždėjo kanaaniečiams darbo prievolę,+ bet jų neišvarė.+
14 Juozapo palikuoniai kalbėjo Jozuei: „Kodėl mums davei paveldėti tik vieną dalį?+ Mūsų giminė didelė, ir Jehova ligi šiol mus laimina.“+
15 Jozuė atsakė: „Jeigu esate tokie gausingi ir jeigu Efraimo aukštumos+ jums per ankštos, eikite į miškus, kur perizų+ ir refajų+ žemė, išsikirskite juos ir pasidarysite sau vietos.“
16 Juozapo palikuoniai atsakė: „Aukštumų mums neužtenka. Be to, visi kanaaniečiai, gyvenantys slėnumoje – tiek Bet Šeane+ su jo aplinkiniais miesteliais, tiek Jezreelio slėnyje,+ – turi kovos vežimų su pjautuvais*.“+
17 Tada Jozuė pasakė Efraimui ir Manasui, Juozapo palikuoniams: „Esate gausinga ir galinga giminė. Gausite ne vieną dalį+ –
18 jums priklausys visos miškingosios aukštumos.+ Nors jos apaugusios miškais, iškirsite juos ir tai bus jūsų žemių pakraštys. O kanaaniečius, nors jie galingi ir turi kovos vežimų su pjautuvais*, jūs išvarysite.“+
Išnašos
^ Pažod. „į dešinę“.
^ Remiantis kai kuriais šaltiniais, tai galėjo būti En Doras, Taanachas ir Megidas.
^ Pažod. „geležinių vežimų“.
^ Pažod. „geležinių vežimų“.
