Kunigų 4:1–35
-
Aukos už nuodėmę (1–35)
4 Jehova Mozei kalbėjo:
2 „Pranešk izraelitams, kas turi būti daroma, jei kas nors netyčia nusideda+ – padaro tai, ką Jehova draudžia.
3 Jeigu nusideda+ pateptasis kunigas*+ ir tuo užtraukia kaltę visai tautai, jis turi atvesti Jehovos akivaizdon sveiką jautuką ir paaukoti jį už savo nuodėmę.+
4 Jautuką atves Jehovos akivaizdon, prie įėjimo į Susitikimo Palapinę,+ uždės jam ant galvos ranką ir Jehovos akivaizdoje jį papjaus.+
5 Tada tas kunigas+ pasems šiek tiek jautuko kraujo ir įeis į Susitikimo Palapinę.
6 Jis pamirkys pirštą kraujyje+ ir Jehovos akivaizdoje septynis kartus pašlakstys+ žemę priešais šventosios vietos uždangą.
7 Paskui trupučiu kraujo pateps kvapiųjų smilkalų aukuro, stovinčio Susitikimo Palapinėje, Jehovos akivaizdoje, ragus.+ Visą likusį jautuko kraują išpils deginamųjų aukų aukuro, esančio priešais įėjimą į Susitikimo Palapinę, papėdėje.+
8 Tada jis išims visus už nuodėmę aukojamo jautuko taukus: vidurius dengiančią taukinę, visus ant žarnų esančius taukus,
9 abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių, taip pat kartu su inkstais jis išims kepenų raiščius,+ –
10 darys tą patį, kas daroma su bendrystės aukos jaučiu.+ Visas tas dalis kunigas pavers dūmais ant deginamųjų aukų aukuro.
11 O jautuko odą, visą jo mėsą, jo galvą, kojas ir žarnas su išmatomis,+
12 tai yra visą likusį jautuką, jis palieps išnešti į stovyklos pakraštį, į švarią vietą, kurioje išpilami pelenai*, tada ant malkų sudegins.+ Jautukas turi būti sudegintas ten, kur išpilami pelenai.
13 Jeigu kaltę užsitrauktų visa Izraelio bendruomenė, jeigu nusidėtų netyčia,+ jei nežinodama padarytų tai, ką Jehova yra uždraudęs,+
14 nuodėmei išaiškėjus bendruomenė irgi turi paaukoti jautuką už savo nuodėmę. Jautukas bus atvestas prie Susitikimo Palapinės
15 ir bendruomenės seniūnai Jehovos akivaizdoje uždės jam ant galvos rankas. Tada gyvulys Jehovos akivaizdoje bus papjautas.
16 Pateptasis kunigas pasems truputį jautuko kraujo ir įeis į Susitikimo Palapinę.
17 Pamirkęs pirštą kraujyje, jis septynis kartus pašlakstys Jehovos akivaizdoje žemę priešais uždangą.+
18 Trupučiu kraujo jis pateps aukuro,+ stovinčio Susitikimo Palapinėje, Jehovos akivaizdoje, ragus. Visą likusį kraują jis išpils deginamųjų aukų aukuro,+ esančio priešais įėjimą į Susitikimo Palapinę, papėdėje.
19 Išėmęs visus jautuko taukus, kunigas pavers juos dūmais ant aukuro.+
20 Su šiuo jautuku jis padarys tą patį, ką reikia daryti ir su jautuku, aukojamu už kunigo nuodėmę. Taip jis atliks permaldavimą už bendruomenę+ ir jai bus atleista.
21 Jautuką jis palieps nugabenti į stovyklos pakraštį ir jį sudegins, taip kaip sudeginamas anas jautukas.+ Tai bus auka už bendruomenės nuodėmę.+
22 Jeigu netyčia nusidėtų kuris nors iš bendruomenės vadų,+ jeigu susivoktų padaręs tai, ką jo Dievas Jehova draudžia, ir užsitraukęs kaltę,
23 arba jeigu apie jo nuodėmę jam kas nors pasakytų, jis turi atvesti paaukoti sveiką ožiuką.
24 Uždėjęs ranką gyvuliui ant galvos, Jehovos akivaizdoje jį papjaus. Papjaus ten, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+ Tai bus auka už nuodėmę.
25 Pamirkęs pirštą į aukos už nuodėmę kraują, kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus,+ o likusį kraują išpils deginamųjų aukų aukuro papėdėje.+
26 Visus ožiuko taukus jis pavers dūmais ant aukuro, panašiai kaip daroma su bendrystės aukos taukais.+ Taip kunigas atliks permaldavimą už to žmogaus nuodėmę ir jam bus atleista.
27 Jeigu netyčia nusidėtų kas nors iš paprastų žmonių, jei susivoktų padaręs tai, ką Jehova draudžia, ir užsitraukęs kaltę,+
28 arba jeigu apie jo nuodėmę jam kas nors pasakytų, jis turi atvesti sveiką ožkelę, kad būtų paaukota už jo nuodėmę.
29 Jis uždės ranką aukos už nuodėmę gyvuliui ant galvos ir papjaus jį ten pat, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+
30 Tada kunigas pamirkys pirštą į aukos kraują ir pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išpils aukuro papėdėje.+
31 Visus taukus+ jis išims, kaip kad daroma su bendrystės auka,+ ir pavers juos dūmais ant aukuro kaip malonaus kvapo atnašą Jehovai. Taip kunigas atliks už jį permaldavimą ir jam bus atleista.
32 O jeigu jis už savo nuodėmę norėtų aukoti ėriuką, turi atvesti sveiką avelę.
33 Gyvuliui, aukojamam už nuodėmę, jis uždės ant galvos ranką ir papjaus jį ten pat, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+
34 Pamirkęs pirštą į aukos už nuodėmę kraują, kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus,+ o likusį kraują išpils aukuro papėdėje.
35 Visus gyvulio taukus jis išims, kaip daroma ir su bendrystės aukos avinėliu, ir uždėjęs ant aukuro, ant Jehovai deginamų aukų, pavers dūmais.+ Taip kunigas atliks permaldavimą už to žmogaus padarytą nuodėmę ir jam bus atleista.+
Išnašos
^ Turimas omenyje vyriausiasis kunigas.
^ Arba „riebieji pelenai“. Tai buvo deginamosios aukos taukų prisigėrę pelenai.
