Kunigų 5:1–19
5 Jei žmogus savo akimis matė kokį prasikaltimą ar ką nors apie jį žino ir girdėjo viešą kvietimą liudyti*, bet nepaliudijo, tas žmogus yra užsitraukęs kaltę.+
2 Jei žmogus nežinodamas prisiliečia prie nešvaraus padaro – žvėries, gyvulio ar kokio smulkesnio gyvio* – gaišenos,+ prie to, kas nešvaru, jis tampa nešvarus ir užsitraukia kaltę.
3 Ir kas nežinodamas prisiliečia prie kokio nors žmogaus nešvarumo+ – prie to, kas žmogų sutepa, – tas užsitraukia kaltę. Net jei tik po kurio laiko sužino, kad buvo susitepęs, jis vis tiek yra užsitraukęs kaltę.
4 Jeigu žmogus nepagalvojęs prisiekia – ar ką gera ar bloga padaryti, – jei prisiekia to nesuvokdamas, jis užsitraukia kaltę. Net jei tik vėliau susipranta, vis tiek yra užsitraukęs kaltę.*+
5 Jeigu kas nors nusikalsta viena iš šių nuodėmių, savo kaltę turi išpažinti.+
6 Taip pat turi atnešti Jehovai auką už kaltę – jauniklę patelę iš avių ar ožkų kaimenės – ir paaukoti ją už savo nuodėmę.+ Tada už tą nuodėmę kunigas atliks permaldavimą.
7 Jeigu avelės paaukoti neišgali, kaltei išpirkti jis galės paaukoti du purplelius arba du balandžiukus.+ Atneš juos Jehovai ir paaukos vieną kaip auką už nuodėmę, o kitą kaip deginamąją auką.+
8 Jis atneš juos kunigui ir šis vieną paaukos kaip auką už nuodėmę. Kunigas tam paukščiui įplėš kaklą, bet galvos nenutrauks.
9 Aukos už nuodėmę krauju jis pašlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje.+ Tai bus auka už nuodėmę.
10 Kitą paukštį kunigas paaukos kaip deginamąją auką – taip, kaip aukojamos visos deginamosios aukos.+ Kunigas atliks permaldavimą už žmogaus padarytą nuodėmę ir šiam bus atleista.+
11 Jeigu žmogus neišgali paaukoti dviejų purplelių ar balandžiukų, kaip auką už nuodėmę jis atneš dešimtadalį efos*+ geriausių miltų. Aliejumi jų nešlakstys ir smilkomaisiais sakais nebarstys, nes tai yra auka už nuodėmę.
12 Jis atneš miltus kunigui ir šis, pasėmęs jų saują, užbers juos ant aukuro, ant Jehovai deginamų aukų, ir pavers dūmais. Ta dalis atstos visą auką. Tai bus auka už nuodėmę.
13 Kunigas už žmogaus nuodėmę – už bet kurią iš šitų nuodėmių – atliks permaldavimą ir šiam bus atleista.+ Likusi aukos dalis atiteks kunigui,+ kaip atitenka ir likusi javų atnašos dalis.“+
14 Jehova toliau Mozei kalbėjo:
15 „Jeigu žmogus pasielgtų neištikimai ir netyčia pasisavintų ką nors šventa – tai, kas priklauso Jehovai,+ – kaltei išpirkti jis atves Jehovai nurodytos vertės sveiką aviną iš kaimenės.+ Jo vertė bus nustatyta sidabro šekeliais*, tai yra šventovės šekeliais*.+
16 Žmogus atlygins tai, ką paėmė, kas priklausė šventajai vietai, ir dar pridės penktadalį.+ Jis atiduos tai kunigui, kad šis atliktų už jį permaldavimą.+ Kunigas paaukos už jo kaltę aviną ir žmogui bus atleista.+
17 Jeigu žmogus net ir nežinodamas padarytų ką nors, ką Jehova draudžia, ir nusidėtų, jis bus kaltas ir turės už savo nuodėmę atsakyti.+
18 Jis turės atvesti kunigui sveiką nustatytos vertės aviną, kad būtų paaukotas už jo kaltę.+ Už šią netyčinę nuodėmę kunigas atliks permaldavimą ir prasikaltusiajam bus atleista.
19 Tai auka už kaltę. Nusidėdamas Jehovai tas žmogus iš tikrųjų užsitraukė kaltę.“
Išnašos
^ Pažod. „girdėjo prakeikimo balsą“. Padarytas nusikaltimas tikriausiai būdavo paviešinamas. Sykiu būdavo ištariamas prakeikimas nusikaltėliui arba tiems, kas galėtų paliudyti, tačiau to nedaro.
^ Hebr. žodis tikriausiai reiškia smulkius gyvius, kurie laikosi dideliais būriais.
^ Atrodo, kalbama apie atvejį, kai žmogus duotos priesaikos neįvykdo.
^ T. y. 2,2 L. Žr. priedą B14.
^ Šekelis buvo lygus 11,4 g. Žr. priedą B14.
^ Arba „šventaisiais šekeliais“.
