Ozėjo 13:1–16
13 „Efraimui prakalbus, visi drebėdavo,iškilus jis buvo Izraelyje.+
Bet per Baalą užsitraukė kaltę+ ir pražuvo.
2 Dabar jis dar daugiau nusideda,iš sidabro nusiliedina atvaizdų,+su išmone pasidaro stabų (visi jie – amatininkų darbas)ir sako: ‘Tebučiuoja aukotojai veršius!’+
3 Todėl jis bus kaip rytmečio migla,kaip rasa, kuri bemat pranyksta,kaip pelai, kuriuos vėtra nuneša nuo grendymo,kaip dūmai, išeinantys pro stogo angą.
4 Bet aš esu Jehova – tavo Dievas nuo pat tų laikų, kai buvai Egipte.+
Kito Dievo tu nepažinojai, tik mane.
Kito gelbėtojo, be manęs, nėra.+
5 Rūpinausi tavimi dykumoje,+ sausringame krašte.
6 Iš savo ganyklų jie pasisotino+ –pasisotino ir jų širdis išpuiko.
Todėl mane jie pamiršo.+
7 Aš būsiu jiems kaip liūtas,+kaip leopardas, tykantis prie tako.
8 Užpulsiu juos tartum meška, netekusi jauniklių,jiems perplėšiu krūtinę.
Kaip liūtas juos tenai surysiu.
Juos sudraskys lauko žvėris.
9 Šitaip, Izraeli, būsi sunaikintas,nes prieš mane, prieš savo pagalbą, atsisukai.
10 Kurgi dabar tavo karalius? Tegelbsti jis tave visuose miestuose!+
Ir kur tavo valdovai*? Juk sakei:‘Duok man karalių ir didžiūnus!’+
11 Karalių tau daviau supykęs+ir užsirūstinęs atimsiu.+
12 Efraimo kaltė įrišta į ryšulį,jo nuodėmė padėta saugoti.
13 Suims jį gimdymo skausmai.
Jis – vaikas neprotingas;atėjus metui gimti, palikti įsčių jis nenori.
14 Iš kapo* gniaužtų juos atpirksiu,iš mirties susigrąžinsiu.+
Kur tavo geluonys, mirtie?+
Kur tavo pragaištingoji galia, o kape?+
Pagailos mano akyse nebus.
15 Nors jis vešėtų it nendrynas,vėjas iš rytų atkils, Jehovos vėjas,ir nuo dykumos atkilęs jo šulinį išsekins, jo versmę išdžiovins.
Lobynas visų jo brangenybių bus išplėštas.+
16 Samarija turės už savo kaltę atsakyti,+ nes prieš Dievą savąjį maištauja.+
Žmonės kris nuo kalavijo,+jų vaikai bus sutraiškyti,jų nėščiosios perskrostos.“
