Pakartoto Įstatymo 17:1–20

  • Aukos turi būti be trūkumo (1)

  • Kaip elgtis su atsimetėliu (2–7)

  • Jei byla per sunki (8–13)

  • Apie būsimus Izraelio karalius (14–20)

    • Karalius pasidarys Įstatymo nuorašą (18)

17  Neaukosi Dievui Jehovai nesveiko ar kokį nors trūkumą turinčio jaučio ar avies, nes tokia auka tavo Dievui Jehovai būtų pasibjaurėtina.+  Jei kuriame Dievo Jehovos jums duotame mieste koks žmogus – vyras ar moteris – imtų daryti pikta Dievo Jehovos akyse, paniekintų jo sandorą+  ir pradėtų garbinti kitus dievus, lenktis jiems arba saulei, mėnuliui ar visai dangaus kareivijai,+ – daryti, ko nesu įsakęs,+ –  tai, gavęs pranešimą ar pats apie tai sužinojęs, turėsi visa rūpestingai ištirti. Jei paaiškėtų, kad Izraelyje iš tikrųjų daromas toks bjaurus nusikaltimas,+  išvesite tą nedorą vyrą ar moterį už miesto vartų ir užmėtysite akmenimis.+  Žmogų mirti nuteisite tik tada, jeigu jo kaltę patvirtins du ar trys liudytojai.+ Niekas negali būti nubaustas mirtimi, jei tėra vienas liudytojas.+  Liudytojai pirmi pakels ranką prieš tą žmogų, paskui – visi kiti. Pašalinkite pikta iš savo tarpo.+  Jeigu jums savo mieste būtų per sunku išspręsti kokią nors bylą – bylą dėl kraujo praliejimo,+ pareikšto skundo, smurto ar dėl ko kito, – eikite į vietą, kurią Dievas Jehova bus išrinkęs.+  Tenai kreipkitės į kunigais tarnaujančius levitus ir į tuometį teisėją,+ išdėstykite jiems visą reikalą. Jie išspręs jūsų bylą ir paskelbs sprendimą.+ 10  Sprendimą, kuris bus paskelbtas Jehovos pasirinktoje vietoje, turite vykdyti. Kaip jie pasakys, taip viską ir darykite – 11  vadovaukitės jų nurodytu įstatymu ir paskelbtu sprendimu.+ Nenukrypkite nuo to sprendimo nei į dešinę, nei į kairę.+ 12  Jeigu žmogus būtų įžūlus ir neklausytų nei kunigo, einančio tarnystę Dievui Jehovai, nei teisėjo, nubausite jį mirtimi.+ Turite pašalinti pikta iš Izraelio.+ 13  Apie tai išgirdę, žmonės išsigąs ir daugiau įžūliai nesielgs.+ 14  Kai būsite įžengę į kraštą, kurį Dievas Jehova jums duoda, kai būsite jį užvaldę ir jame įsigyvenę ir kai panorėsite pasiskirti sau karalių, kaip kad daro aplinkinės tautos,+ 15  privalėsite paskirti tą, kurį išrinks Dievas Jehova.+ Karaliumi bus tik jūsų tautietis, – svetimtaučio, ne savo brolio, karaliumi nepaskirsite. 16  Jis nelaikys daug žirgų+ ir nesiųs žmonių į Egiptą norėdamas įsigyti jų daugiau,+ nes Jehova jums yra pasakęs: ‘Niekada tenai nebegrįžkite.’ 17  Karaliui nevalia vesti daug žmonų, kad jo širdis nenuklystų,+ taip pat jam nevalia kaupti per daug sidabro ir aukso.+ 18  Sėdęs į karalystės sostą, iš kunigais tarnaujančių levitų jis paims Įstatymo knygą+ ir pasidarys jos nuorašą. 19  Tą nuorašą karalius laikys pas save ir skaitys visas gyvenimo dienas,+ kad išmoktų Jehovos, savo Dievo, bijoti, vykdyti visus Įstatymo žodžius ir visus jo nuostatus,+ 20  kad širdyje neimtų puikuotis prieš savo brolius ir nenukryptų nuo tų įstatymų nei į dešinę, nei į kairę. Tada jis ir jo sūnūs ilgai karaliaus Izraelyje.

Išnašos