Patarlių 1:1–33
1 Dovydo sūnaus Saliamono,+ Izraelio karaliaus,+ patarlės,
2 surašytos, kad žmogus įgytų išminties,+ rastų pamokymą,perprastų išmintingus posakius;
3 kad pamokymą priimtų+ ir taptų įžvalgesnis,elgtųsi teisingai,+ protingai+ ir dorai;
4 kad neturintis patirties įgytų išmanymo,+jaunuolis – žinių ir proto.+
5 Išmintingas žmogus klausosi ir mokosi,+protingas ieško gero vadovavimo.+
6 Toks žmogus supras patarlę ir slėpiningą pasakymą,išminčių žodžius ir jų mįsles.+
7 Jehovos baimė* – pažinimo pradžia.+
Išmintį ir pamokymą tik kvailiai niekina.+
8 Paklusk, mano sūnau, kai tėvas tave drausmina,+ir nepaniekink motinos pamokymų*.+
9 Jie – puošnus vainikas tavo galvai+ir gražus vėrinys tavo kaklui.+
10 Mano sūnau, neklausyk, jei nusidėjėliai tave viliotų,+
11 jei sakytų: „Eime su mumis!
Patykosim kraujo,imsim ir surengsim pasalą nekaltam.
12 Prarysim jį gyvą, kaip kapas* praryja,prarysim visą – kaip duobė tuos, kurie į ją nužengia.
13 Susigrobsim jų brangenybes,prisikrausim namus gėrybių.
14 Dėkis prie mūsų,ir visi po lygiai dalysimės, ką prisiplėšę*!“
15 Nesek paskui juos, mano sūnau,nekelk kojos į jų taką.+
16 Mat jų kojos bėga į pikta,jie skuba kraujo lieti.+
17 Argi kas skleistų tinklą paukščiui matant?
18 Todėl ir jie kraujo laukia pasislėpę,tūno pasaloje, tykodami ką pražudyti.
19 Tokiu keliu eina tie, kas nešvaraus pelno siekia,bet tasai pelnas juos pačius į pragaištį nuveda.+
20 Išmintis+ garsiai šaukia gatvėje,+jos balsas girdėti aikštėse.+
21 Ji šaukia judriausių gatvių kampuose,miesto vartuose kalba:+
22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, branginsite neišmanymą?
Kiek ilgai jums, šaipūnai, patiks šaipytis?
Kiek ilgai, kvailieji, išmanymo nekęsite?+
23 Sukluskite*, kai jus drausminu,+kad galėčiau išlieti jums savo dvasiosir perduoti savo žodžius.+
24 Aš šaukiau, bet jūs neatsiliepėte,tiesiau rankas, bet nė vienas nekreipėte dėmesio,+
25 jokių mano patarimų nepaisėteir mano drausminimą atmetėte.
26 Todėl ir aš šaipysiuosi, kai nelaimė jus užklups,juoksiuosi, kai ištiks siaubas,+
27 kai ištiks siaubas tarytum audra,kai nelaimė atūš tarsi vėtra,kai vargas ir sielvartas jus užgrius.
28 Tada jie manęs šauksis, bet aš neatsiliepsiu,ieškos manęs, bet neras,+
29 nes jie neapkentė išmanymo+ir nenorėjo Jehovos bijoti.+
30 Jie neklausė mano patarimo,niekino visus mano perspėjimus,
31 todėl mis savo darbų vaisiais,+persisotins savo pačių kėslais.
32 Tie neišmanėliai pražus dėl savo užsispyrimo,kvailuosius sunaikins jų lengvabūdiškumas.
33 O tas, kuris manęs klauso, gyvens saugiai.+
Tokiam nereikės bijoti nelaimės.“+
Išnašos
^ Arba „Pagarba Jehovai“.
^ Arba „įstatymo“.
^ Arba „ir visi turėsime bendrą pinigų kapšą“.
^ Pažod. „Atsigręžkite“.
