Patarlių 17:1–28

  • Neatmokėk blogu už gera (13)

  • Pasitrauk, kol ginčas nepratrūko (14)

  • „Tikras draugas myli visada“ (17)

  • „Linksma širdis – puikus vaistas“ (22)

  • „Supratingo žmogaus kalba santūri“ (27)

17  Geriau sausa kriaukšlė su taika+negu vaidingi namai, pilni vaišių.+   Sumanus tarnas bus valdovas šeimininko sūnui, kuris elgiasi gėdingai,ir dalysis palikimą tarsi vienas iš jo brolių.   Lydyklė – sidabrui, krosnis – auksui,+o širdį ištiria Jehova.+   Nedorėlis klausosi piktų kalbų,melagis – sukto liežuvio.+   Kas tyčiojasi iš vargšo, įžeidžia jo Kūrėją,+kas džiaugiasi kito nelaime, neišvengs bausmės.+   Senelių vainikas yra vaikaičiai,vaikų pasididžiavimas – tėvai.   Dora šneka netinka kvailiui,+juo labiau netinka melas valdovui.+   Dovana jos davėjo akyse – brangakmenis;+ko tik jis imtųsi, ji neša jam sėkmę.+   Kas atleidžia kaltę, tas puoselėja meilę,+o kas ją vis primena, sugriauna draugystę.+ 10  Pabarimas protingam žmogui padeda labiau+nei šimtas rykščių kvailiui.+ 11  Piktavalis visada maištaujair jam nubausti siunčiamas nuožmus baudėjas*.+ 12  Geriau sutikti jauniklių netekusią meškąnegu kvailį, kai jam užeina kvailumas.+ 13  Kas atmoka blogu už gera,to namai neatsigins negandų.+ 14  Pradėti kivirčą – lyg atidaryti užtvanką,tad kol ginčas nepratrūko, pasitrauk.+ 15  Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisų žmogų+ –tiek vienas, tiek kitas, – Jehovai bjaurūs. 16  Kas iš to, kad kvailys turi už ką išminties įsigyti,jeigu jo širdis negali jos suvokti?+ 17  Tikras draugas myli visada,+jis – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje.+ 18  Žmogus, neturintis nuovokos*, sukerta rankomisir sutinka kaimyno akivaizdoje laiduoti už kitą.+ 19  Kas mėgsta vaidytis, netruks nusižengti,+kas pasidirba aukštas duris, prisikvies nelaimę.+ 20  Kas suktos širdies, tam nesiseks,+kas kalba apgaulingai, užsitrauks pražūtį. 21  Kvailas sūnus – tikra bėda tėvui,neprotingas vaikas džiaugsmo jam neteikia.+ 22  Linksma širdis – puikus vaistas,+o prislėgta dvasia sekina jėgas*.+ 23  Nedorėlis iš užančio traukia kyšįir iškraipo teisingumo kelią.+ 24  Protingas žmogus sutelkęs žvilgsnį į išmintį,o kvailio akys klaidžioja po žemės pakraščius.+ 25  Kvailas sūnus – tėvo sielvartasir širdgėla* tos, kuri jį pagimdė.+ 26  Nekaltam skirti baudą neteisingair kilmingo žmogaus plakti nedera. 27  Supratingo žmogaus kalba santūri,+įžvalgus žmogus išlieka ramus*.+ 28  Net kvailys, kol tyli, laikomas išmintinguir atrodo protingas, kol jo lūpos sučiauptos.

Išnašos

Pažod. „pasiuntinys“.
Pažod. „širdies“.
Arba „džiovina kaulus“.
Pažod. „kartėlis“.
Pažod. „šaltos dvasios“.