Patarlių 20:1–30
20 Vynas pasityčioja,+ stiprusis gėrimas siautėja;+neišmintingas, kas leidžiasi jų vedamas iš kelio.+
2 Karaliaus rūstybė – tarsi liūto riaumojimas;+kas jį užrūstina, stato į pavojų gyvybę.+
3 Garbingas žmogus nesivelia į ginčus,+o kvailys tuoj puola vaidytis.+
4 Tinginys per šaltį* laukų nearia,tad per pjūtį nieko neturės ir eis elgetauti*.+
5 Mintys* žmogaus širdyje – gilūs vandenys,bet įžvalgus žmogus juos išsemia.
6 Daug kas giriasi, kad ištikimai myli,bet kur rasti žmogų, kuris išties yra toks ištikimas?
7 Teisusis eina doros* keliu,+jo vaikai bus laimingi.+
8 Karalius sėdasi į sostą teisti+ir jo akys atskiria, kas nedora.+
9 Kas galėtų sakyti: „Aš išgryninau savo širdį,+esu švarus, be nuodėmės“?+
10 Dvejopi svarsčiai ir dvejopi saikai –abeji Jehovą piktina.+
11 Net apie vaiką galima spręsti iš jo poelgių –iš to, ar jo elgesys tyras ir teisingas.+
12 Ir girdinčią ausį, ir matančią akį –abi padarė Jehova.+
13 Nebūk miegalius, antraip nuskursi.+
Atmerk akis, ir duonos turėsi sočiai.+
14 „Nieko gero, nieko gero!“ – sako pirkėjas,o kai nueina, giriasi.+
15 Yra ir aukso, ir daug koralų*,bet tikroji puošmena – išmintį kalbančios lūpos.+
16 Kas laidavo už svetimą, iš to paimk drabužį;+paimk iš jo užstatą, jei laidavo už svetimšalę.+
17 Apgaule įgytą duoną valgyti gardu,bet paskui burna lieka pilna žvyro.+
18 Kur tariamasi, ten užmojai sėkmingi,+tad prieš eidamas kariauti teiraukis išmintingo patarimo.+
19 Liežuvautojas vaikštinėja išpasakodamas paslaptis;+reikalų su žmogumi, mėgstančiu apkalbinėti, neturėk.
20 Kas keikia tėvą ir motiną,to žibintas sutemus bus užgesintas.+
21 Jei goduolis ir įgytų turto,tai netaps jam palaiminimu.+
22 Nesakyk: „Atmokėsiu už bloga!“+
Sudėk viltis į Jehovą,+ ir jis tave saugos.+
23 Dvejopi svarsčiai piktina Jehovą,naudoti neteisingas svarstykles yra nedora.
24 Žmogaus žingsnius kreipia Jehova.+
Argi žmogus pats gali suvokti savąjį kelią?*
25 Spąstus sau spendžia tas, kas skuba ištarti: „Tai bus šventa!“+
ir tik paskui galvoja, ką pasižadėjo.+
26 Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius+ir kulia, ratais per juos važiuodamas.+
27 Žmogaus alsavimas – Jehovos žibintas,apšviečiantis giliausias esybės kertes.
28 Malonė* ir ištikimybė saugo karalių,+malonė* jo sostą palaiko.+
29 Jaunuolių grožis – jų jėga,+o senolius puošia žili plaukai.+
30 Mėlynės ir žaizdos išvaro blogybę,+kirčiai apvalo slapčiausias žmogaus kertes.
Išnašos
^ Pažod. „žiemą“.
^ Arba galbūt „per pjūtį žvalgysis, bet nieko neras“.
^ Arba „Ketinimai“.
^ Arba „ištikimybės“. Žr. žodynėlyje „ištikimybė Dievui“.
^ Arba „Kaip žmogui žinoti, kokiu keliu eiti?“
^ Arba „Ištikima meilė“.
^ Arba „ištikima meilė“.
