Patarlių 24:1–34
24 Nepavydėk piktadariams,neieškok jų draugijos,+
2 nes jų širdis vien smurtu gyvenair jų lūpose – vien piktenybės.
3 Namams* statyti reikia išminties,+jiems sutvirtinti – supratimo,
4 reikia ir išmanymo, kad kambariai būtų pilnivisokių vertingų ir gražių daiktų.+
5 Kas turi išminties, tas galingas,+išmanymas jo galią sustiprina.
6 Kovoje reikia išmintingo vadovavimo,+pergalę laiduoja patarėjų gausa.+
7 Tikroji išmintis kvailiui nepasiekiama,+jis neturi ką pasakyti miesto vartuose.
8 Kas rezga pinkles,tą vadins klastūnu.+
9 Kvaili* sumanymai veda į nuodėmę,žmonės nepakenčia šaipūnų.+
10 Jei nelaimės dieną nusiminsi,tai ir jėgų bus mažai.
11 Gelbėk tuos, kurie vedami mirti,vaduok tuos, kurie eina į pražūtį.+
12 Ir nesakyk: „Mes nieko nežinojome“,juk tas, kuris tiria širdis, tave permato,+tas, kuris tave stebi, viską žino.
Jis atmokės kiekvienam pagal darbus.+
13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis naudingas,iš korio varvantis medus gardus.
14 Tokia pat naudinga ir išmintis.+
Jeigu jos įgysi, turėsi ateitįir tavo viltys nežlugs.+
15 Netykok doro žmogaus prie jo namų it koks piktadarys,neniokok jo poilsio vietos.
16 Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels,+o nedorėlis, neláimės parklupdytas, nebepakils.+
17 Nesidžiauk, kai priešas parkrinta,neleisk savo širdžiai džiūgauti, kai jis parklumpa,+
18 nes Jehova tai matydamas bus nepatenkintasir atitrauks nuo jo savo rūstybę.+
19 Neapmaudauk dėl piktadarių,nepavydėk nedorėliams,
20 nes nedoras žmogus neturi ateities,+jo žibintas užges.+
21 Bijok Jehovos ir karaliaus, mano sūnau,+nesusidėk su maištautojais,+
22 nes tokius ūmai ištiks nelaimė.+
Ir kas žino, kokiõs negandos maištautojai susilauks iš jų abiejų*?+
23 Štai ką dar sako išminčiai:šališkumas teisme – blogas dalykas.+
24 Kas taria nedorėliui: „Tu teisus“,+tą žmonės keiks, tautos pasmerks.
25 O kas jį nubaudžia, tam seksis,+jis bus palaimintas, džiaugsis gerove.+
26 Kas atsako sąžiningai, tą žmonės bučiuos.*+
27 Atlik darbus lauke, įdirbk dirvąir tada statyk sau namus*.
28 Neliudyk prieš artimą, jei neturi įrodymų,+tegul tavo lūpos kitų neapgaudinėja.+
29 Nesakyk: „Kaip jis man, taip ir aš jam.
Atmokėsiu už viską, ką padarė.“+
30 Kartą ėjau pro tinginio lauką,+pro vynuogyną žmogaus, kuriam stinga nuovokos*,
31 ir pamačiau, kaip viskas apžėlę piktžolėmis,apaugę dilgėlėmis,o akmenų tvora išgriuvusi.+
32 Žiūrėjau ir dėjausi į širdį,stebėjau ir pasimokiau:
33 truputį pamiegosi, dar kiek pasnausi,rankas sudėjęs pailsėsi,
34 ir skurdas užklups tave lyg plėšikas,nepriteklius – lyg ginkluotas karys.+
Išnašos
^ Arba „Šeimynai“.
^ Arba „Kvailio“.
^ T. y. Jehovos ir karaliaus.
^ Arba galbūt „Sąžiningas atsakymas – tarsi bučinys į lūpas“.
^ Arba „ugdyk šeimyną“.
^ Arba „širdies“.
