Patarlių 31:1–31

  • KARALIAUS LEMUELIO ŽODŽIAI (1–31)

    • Sumanią žmoną rasti nelengva (10)

    • Darbšti (17)

    • Kalba tai, kas gera (26)

    • Vaikai ir vyras ją giria (28)

    • Žavumas ir grožis praeina (30)

31  Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį mokė jo motina.+   Ką tau pasakyti, mano sūnau,ką pasakyti, mano įsčių vaike,ką, mano įžadų sūnau?+   Neatiduok savo jėgų moterims,+neik takais, kurie pražudo karalius.+   Ne karaliams, Lemueli,ne karaliams gerti vyną,ne valdovams sakyti: „Kur manasis gėrimas?“+   Juk apgirtę jie pamirštų įstatymąir iškraipytų varguolių teises.   Verčiau duok išgerti žūstantiems,+įpilk vyno tiems, kam gyvenimas apkartęs.+   Tegul geria ir pamiršta savo skurdą,teneprisimena savo vargų.   Užtark tuos, kurie patys negali kalbėti,gink visų žūstančiųjų teises.+   Kalbėk ir teisk teisingai,apgink paprastus, vargingus žmones.+ א [alefas] 10  Sumani žmona – nelengva tokią rasti!+ Jos vertė toli pranoksta koralus*. ב [betas] 11  Vyro širdis ja pasitiki,nieko jam netrūksta. ג [gimelis] 12  Visas savo gyvenimo dienasji daro jam tik gera, ne pikta. ד [daletas] 13  Ji pasirūpina vilnos ir linoir mielai darbuojasi savo rankomis.+ ה [hė] 14  Tarsi pirklio laivai,+iš tolybių ji atsigabena maisto. ו [vavas] 15  Ji keliasi dar su tamsa,priruošia maisto šeimynai,duoda davinį tarnaitėms.+ ז [zainas] 16  Nužiūrėjusi lauką, jį nuperka,savo rankomis* įveisia vynuogyną. ח [chetas] 17  Jos strėnos sujuostos,rankos stiprios.+ ט [tetas] 18  Ji mato, kad jos prekyba klesti,naktį jos žibintas negęsta. י [jodas] 19  Į ranką ji ima prieverpstę,suėmusi laiko verpstuką.+ כ [kafas] 20  Ji atveria delną vargšui,ištiesia ranką beturčiui.+ ל [lamedas] 21  Kai iškrinta sniegas, dėl namiškių jai ramu,nes visi šiltai* aprengti. מ [memas] 22  Ji pati pasisiuva antklodžių,linas ir purpurinė vilna – jos apdaras. נ [nūnas] 23  Jos vyras žymus miesto vartuose,+sėdi drauge su krašto seniūnais. ס [samechas] 24  Ji siuva ir parduoda lino drabužius*,pirkliams tiekia juostas. ע [ainas] 25  Stiprybe ir žavesiu ji apsivilkusi,į ateitį žvelgia su pasitikėjimu*. פ [pė] 26  Jos lūpose – išmintis,+jai ant liežuvio – gerumo įstatymas*. צ [cadė] 27  Ji prižiūri šeimynos darbą,nevalgo tinginio duonos.+ ק [kofas] 28  Jos vaikai atsistoja ir ją laimina,vyras irgi ją giria: ר [rešas] 29  „Yra daug sumanių moterų,bet tu pranoksti jas visas.“ ש [šynas] 30  Žavumas apgaulingas, grožis praeina*,+o moteris, kuri bijo Jehovos, bus giriama.+ ת [tavas] 31  Atlyginkite jai už viską, ką ji daro,+jos darbai tegarsina ją miesto vartuose.+

Išnašos

Arba „iš savo uždarbio“. Pažod. „iš savo rankų vaisių“.
Pažod. „dvigubai“.
Arba „apatinius“.
Arba „su šypsena“.
Arba „meilingas pamokymas“, „ištikimosios meilės įstatymas“.
Arba „tuščias“.