Patarlių 5:1–23
5 Mano sūnau, klausykis mano išminties,atverk ausis mano įžvalgai,+
2 kad apsaugotum savo protą,kad tavo lūpos sergėtų išmanymą.+
3 Suvedžiotojos kalba* – varvantis korys,+jos šneka* švelnesnė už aliejų,+
4 bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė,+kerta kaip aštrus dviašmenis kalavijas.+
5 Jos kojos žengia mirties link,jos žingsniai skuba tiesiai į kapą*.
6 Gyvenimo kelias jai nerūpi,kur jos takai vingiuoja, ji nenutuokia.
7 Tad paklausyk manęs, mano sūnau,nenumok ranka į tai, ką sakau.
8 Laikykis nuo jos kuo toliau,nesiartink prie jos durų,+
9 antraip savo garbę niekais paversi,+savo metus kančiai pasmerksi,+
10 tada kiti suris tavo išteklius*,+visa, ką uždirbai, atsidurs svetimo namuose
11 ir, gyvenimui einant į pabaigą,kai jėgos bus išsekusios ir kūnas sunykęs, dejuosi,+
12 save grauši: „Kodėl nekenčiau pamokymo?
Kodėl širdyje paniekinau perspėjimą?
13 Savo patarėjų neklausiau,į savo mokytojus dėmesio nekreipiau.
14 Užtat dabar visos bendruomenės akivaizdoje*stoviu ant pražūties slenksčio.“+
15 Gerk vandenį iš savojo šulinio,tyrą vandenį – iš savo versmės.+
16 Kodėl tavo šaltiniai turėtų plūsti į gatves,tavo vandenys – lietis aikštėse?+
17 Tebūna jie tau vienam,nedalyk jų svetimiems.+
18 Tebūna palaiminta tavo versmė,džiaukis savo jaunystės žmona,+
19 savo meilia stirnaite, grakščia kalnų ožkele.+
Jos krūtys visada tave tedžiugins,jos meilė nuolat tave tesvaigins.+
20 Kodėl, sūnau, turėtum geisti suvedžiotojosir glamonėti palaidūnės krūtinę?+
21 Juk Jehova mato visus žmogaus kelius,stebi visus jo takus.+
22 Nedorėlis per savo paties kaltes įkliūva į pinkles,jo paties nuodėmė virvėmis jį apraizgo.+
23 Jis mirs, nes nesileido pamokomas,pražus per visišką savo kvailumą.
Išnašos
^ Pažod. „lūpos“.
^ Pažod. „burna“.
^ Arba „jėgas“.
^ Pažod. „sambūrio ir bendruomenės viduryje“.
