Pradžios 1:1–31
1 Iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę.+
2 Žemė buvo be pavidalo ir tuščia*. Tamsa gaubė vandenų gelmes*+ ir virš vandenų+ sklandė Dievo dvasia*.+
3 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa.“ Ir radosi šviesa.+
4 Dievas matė, kad šviesa yra gẽra, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5 Šviesą jis pavadino diena, o tamsą – naktimi.+ Praėjo vakaras ir rytas – pirma diena.
6 Tada Dievas tarė: „Teatsiveria tarp vandenų erdvė,+ teatskiria ji vandenis nuo vandenų.“+
7 Taip ir įvyko. Dievas perskyrė vandenis erdve, kad vieni būtų virš erdvės, kiti po erdve.+
8 Tą erdvę Dievas pavadino dangumi. Praėjo vakaras ir rytas – antra diena.
9 Tada Dievas tarė: „Vandenys, esantys po dangumi, tesusitelkia į vieną vietą ir tepasirodo sausuma.“+ Taip ir įvyko.
10 Sausumą Dievas pavadino žeme,+ o susitelkusius vandenis – jūromis.+ Dievas matė, kad tai gera.+
11 Tada Dievas tarė: „Teišželdina žemė žolę, augalus su sėklomis ir vaismedžius, duodančius vaisių su sėklomis, kiekvieną savos rūšies.“ Taip ir įvyko.
12 Žemė išželdino žolę, augalus su sėklomis+ ir vaismedžius, duodančius vaisių su sėklomis, kiekvieną savos rūšies. Ir Dievas matė, kad tai gera.
13 Taip praėjo vakaras ir rytas – trečia diena.
14 Tada Dievas tarė: „Teatsiranda dangaus erdvėje šviesuliai+ dienai nuo nakties atskirti.+ Težymi jie metų laikus, dienas ir metus.+
15 Tebūna tie šviesuliai dangaus erdvėje žemei apšviesti.“ Taip ir įvyko.
16 Dievas padarė du didžiuosius šviesulius: didesnįjį dienai valdyti+ ir mažesnįjį nakčiai valdyti, taip pat žvaigždes.+
17 Dievas sudėstė juos dangaus erdvėje, kad apšviestų žemę,
18 valdytų dieną ir naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos.+ Ir Dievas matė, kad tai gera.
19 Taip praėjo vakaras ir rytas – ketvirta diena.
20 Tada Dievas tarė: „Tesuknibžda vandenyse daugybė gyvių*, o virš žemės, dangaus erdvėje, teskraido sparnuočiai*.“+
21 Ir Dievas sukūrė didelius jūros gyvūnus ir visokius vandenyse judančius, knibždančius gyvius*, visokių rūšių; sukūrė ir visokius sparnuočius, visokių rūšių. Ir Dievas matė, kad tai gera.
22 Dievas juos palaimino: „Veiskitės, dauginkitės ir pripildykite jūros vandenis,+ ir paukščiai tesidaugina žemėje.“
23 Praėjo vakaras ir rytas – penkta diena.
24 Tada Dievas tarė: „Tesiranda ir žemėje visokių rūšių gyviai*: gyvuliai ir ropliai*, taip pat visokių rūšių žemės žvėrys.“+ Taip ir įvyko.
25 Dievas padarė visokių rūšių žemės žvėris, visokių rūšių gyvulius ir visokių rūšių roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera.
26 Tada Dievas tarė: „Padarykime+ žmogų – kaip savo atvaizdą,+ panašų į mus.+ Tevaldo jis jūros žuvis, dangaus sparnuočius, gyvulius, visą žemę ir visus žemės roplius.“+
27 Ir Dievas sukūrė žmogų, kaip savo atvaizdą, kaip savo paties atvaizdą jį sukūrė; sukūrė vyrą ir moterį.+
28 Dievas juodu palaimino tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę+ ir ją užvaldykite.+ Valdykite+ jūros žuvis, dangaus sparnuočius ir visus sausumos gyvūnus.“
29 Ir Dievas pasakė: „Štai duodu jums visus žemėje augančius augalus, vedančius sėklas, ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Tebus jums tai maistas.+
30 Ir visiems žemės žvėrims, visiems dangaus sparnuočiams ir visam kam žemėje – kiekvienai gyvai būtybei*, duodu maistui visus augalus.“+ Taip ir įvyko.
31 Tada Dievas apžvelgė visa, ką sukūrė, ir matė, kad tai yra labai gera.+ Praėjo vakaras ir rytas – šešta diena.
Išnašos
^ Arba „nyki“.
^ Arba „tyvuliuojančius vandenis“.
^ Hebr. žodis gali reikšti paukščius ir kitus skraidančius gyvius, pavyzdžiui, vabzdžius.
^ Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
