Pradžios 50:1–26
50 Tada Juozapas puolė prie savo tėvo,+ bučiavo jį ir verkė.
2 Savo gydytojams jis liepė tėvą balzamuoti+ ir gydytojai Izraelį balzamavo.
3 Tai truko 40 dienų, kiek balzamavimas įprastai ir trunka. Egiptiečiai verkė jo 70 dienų.
4 Gedulo dienoms praėjus, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius*: „Jei radau malonę jūsų akyse, perduokite faraonui tokią žinią:
5 ‘Mano tėvas mane prisaikdino+ sakydamas: „Kaip matai, aš mirštu.+ Turi palaidoti mane kapavietėje,+ kurią išsikasiau Kanaano žemėje.“+ Tad leisk man keliauti. Palaidosiu tėvą ir sugrįšiu.’“
6 Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą, kaip esi jam prisiekęs.“+
7 Taigi Juozapas iškeliavo palaidoti savo tėvo. Su juo vyko visi faraono tarnai, jo rūmų seniūnai+ ir visi Egipto krašto seniūnai,
8 taip pat visi Juozapo namai, jo broliai ir jo tėvo šeimyna.+ Tik savo mažylius, kaimenes ir bandas jie paliko Gošeno krašte.
9 Juozapą lydėjo ir vežimai,+ ir raiteliai. Palyda buvo didžiulė.
10 Pasiekę Atado grendymą, esantį prie Jordano, jie labai graudžiai raudojo. Juozapas verkė savo tėvo septynias dienas.
11 To krašto gyventojai kanaaniečiai, pamatę juos raudančius prie Atado grendymo, sušuko: „Štai kaip didžiai gedi egiptiečiai!“ Todėl ir ta vieta prie Jordano buvo pavadinta Abel Micraimais*.
12 Kaip Jokūbas sūnums buvo liepęs,+ taip jie ir padarė.
13 Jie nugabeno jį į Kanaano kraštą ir palaidojo Machpelos oloje, priešais Mamrę esančiame lauke, kurį Abraomas nusipirko iš hetito Efrono kaip nuosavybę kapavietei.+
14 Palaidojęs tėvą, Juozapas su savo broliais ir su visais, kurie drauge vyko tėvo laidoti, grįžo į Egiptą.
15 Tėvui mirus Juozapo broliai kalbėjosi: „Gali būti, kad Juozapas mūsų nekenčia ir ruošiasi keršyti už visa bloga, ką esame jam padarę.“+
16 Tad jie pasiuntė Juozapui tokią žinią: „Prieš mirtį tavo tėvas mums kalbėjo:
17 ‘Perduokite Juozapui tokius mano žodžius: „Maldauju atleisti savo broliams, kurie tau taip nusikalto ir nusidėjo, padarė tau tokią didelę piktenybę.“’ Prašome atleisti savo tėvo Dievo tarnams jų nusikaltimą.“ Tai girdėdamas Juozapas apsiverkė.
18 Tada atėjo ir patys broliai. Parpuolę priešais jį, tarė: „Mes esame tavo vergai!“+ –
19 „Nebijokite, argi aš Dievas? – atsakė Juozapas. –
20 Nors jūs norėjote padaryti man pikta,+ Dievas viską pakreipė į gera, kad išgelbėtų gyvybę daugeliui žmonių, kaip ir patys šiandien matote.+
21 Todėl nesibaiminkite. Aš aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius maistu.“+ Tokiais žodžiais jis paguodė juos ir nuramino.
22 Juozapas ir toliau gyveno Egipte, jis ir jo tėvo namai. Jis sulaukė 110 metų.
23 Juozapas matė Efraimo sūnus iki trečios kartos,+ taip pat Manaso sūnaus Machyro+ sūnus. Jie gimė jam ant kelių.*
24 Vieną dieną Juozapas broliams tarė: „Netrukus mirsiu. Bet Dievas tikrai jūsų nepamirš.+ Jis išves jus iš šios žemės į kraštą, kurį prisiekė atiduoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“+
25 Tada Juozapas prisaikdino Izraelio sūnus: „Dievas tikrai jūsų nepamirš. O jūs išneškite mano kaulus iš čia.“+
26 Juozapas mirė Egipte būdamas 110 metų. Jo kūną balzamavo+ ir paguldė į karstą.
Išnašos
^ Arba „namiškius“.
^ Išvertus – „egiptiečių gedulas“.
^ T. y. Juozapas laikė juos savo sūnumis ir ypač globojo.
