Raudų 4:1–22
א [alefas]
4 Kaip papilkėjo auksas, tas puikus žėrintis auksas!+
Šventovės akmenys+ mėtosi visur gatvių kampuose!+
ב [betas]
2 Siono sūnūs buvo brangūs lyg grynas auksas,o dabar laikomi moliniais ąsočiais,puodžiaus rankų darbu!
ג [gimelis]
3 Net šakalas žindo savo jauniklius,o dukra, manoji tauta, tapo negailestinga+ lyg dykumų stručiai.+
ד [daletas]
4 Kūdikiui liežuvis nuo troškulio limpa prie gomurio,vaikai prašo duonos,+ bet niekas jos neduoda.+
ה [hė]
5 Kas valgė skanumynus, dabar miršta gatvėse iš bado;+kas nuo mažens brangiais* drabužiais vilkėjo,+ guli ant pelenų krūvos.
ו [vavas]
6 Dukra, mano tauta, buvo nubausta skaudžiau nei nuodėmingoji Sodoma+ –miestas, kurį sunaikino akimirksniu, kuriam niekas neatėjo į pagalbą.+
ז [zainas]
7 Siono nazyrai+ buvo už sniegą tyresni, už pieną baltesni.
Jų kūnas buvo rausvesnis už koralus, jie buvo panašūs į nugludintus safyrus.
ח [chetas]
8 Dabar jų veidai juodesni už suodžius*,gatvėse jų niekas nebeatpažįsta.
Jų oda prilipo prie kaulų,+ pasidarė sausa lyg medis.
ט [tetas]
9 Kritusiems nuo kalavijo geriau nei kritusiems nuo bado+ –šie pamažu nyko stokodami maisto iš laukų ir buvo pakirsti.
י [jodas]
10 Moterys, kurios anksčiau buvo gailiaširdės, virė savo vaikus.+
Kai dukrą, mano tautą, neganda ištiko, jie tapo joms sielvarto duona.+
כ [kafas]
11 Jehova išliejo savo pyktį,savo degančio įniršio nesulaikė.+
Sione jis užkūrė ugnį, kad surytų jo pamatus.+
ל [lamedas]
12 Nei žemės karaliai, nei pasaulio gyventojai nebūtų patikėję,kad nedraugas ir priešas peržengs Jeruzalės vartus.+
מ [memas]
13 O tai įvyko dėl jos pranašų nuodėmių, dėl jos kunigų prasikaltimų+ –jie liejo teisiųjų kraują.+
נ [nūnas]
14 Lyg akli jie klaidžiojo gatvėse,+ krauju susiteršę,+ir niekas negalėjo paliesti jų drabužių.
ס [samechas]
15 „Eikite šalin! Jūs netyri! – jiems šaukė. – Traukitės! Šalin! Nesilieskite prie mūsų!“
Tad jie klaidžiojo, likę be pastogės.
„Jie negali pasilikti tarp mūsų, – kalbėjo kitataučiai.+ –
פ [pė]
16 Jehova juos išvarė iš savo akivaizdos,+jis nebebus jiems maloningas.
Žmonės nebegerbs kunigų,+ nesigailės senolių.“+
ע [ainas]
17 Akis pražiūrėjome tuščiai belaukdami pagalbos.+
Tauta, iš kurios laukte jos laukėme, negalėjo išgelbėti.+
צ [cadė]
18 Priešai sekė mums įkandin,+ negalėjome išeiti į aikštes.
Galas priartėjo – mūsų dienos eina į pabaigą, galas jau tikrai arti.
ק [kofas]
19 Mūsų persekiotojai buvo greitesni už padangių erelius,+jie vijosi mus per kalnus, tykojo dykumoje.
ר [rešas]
20 Jehovos pateptasis,+ mūsų gyvybės alsavimas, įkliuvo į jų iškastą duobę,+o mes galvojome: „Jo globojami gyvuosime tautose.“
ש [šynas]
21 Džiūgauk ir linksminkis, Edomo dukterie,+ Uco šalyje gyvenanti.
Bet taurė pasieks ir tave,+ tu pasigersi ir save apnuoginsi.+
ת [tavas]
22 Atlygį už kaltę jau atsiėmei, Siono dukra,daugiau jis tavęs nebeištrems.+
O tave, Edomo dukterie, jis už kaltę baus,jis atidengs visas tavo nuodėmes.+
