Romiečiams 15:1–33
15 Tad mes, stiprieji, privalome pakelti silpnųjų silpnumą+ ir sau nepataikauti.+
2 Kiekvienas elkimės su artimu maloniai, dėl jo gerovės, kad jį ugdytume.+
3 Juk ir Kristus sau nepataikavo.+ Buvo taip, kaip parašyta: „Ant manęs krinta tave užgauliojančių užgaulės.“+
4 Mat visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta,+ kad dėl savo ištvermės+ ir Raštų teikiamos paguodos turėtume viltį.+
5 O ištvermės ir paguodos Dievas teįgalina jus visus turėti tokią pačią nuostatą, kokią Kristus Jėzus turėjo,
6 kad sutartinai,+ vienu balsu šlovintumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievą ir Tėvą.
7 Tad Dievo šlovei mielai priimkite vienas kitą,+ kaip ir Kristus mielai priėmė mus.+
8 Sakau jums: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnu,+ kad parodytų Dievą esant tiesakalbį, tai yra patvirtintų jų protėviams duotus pažadus,+
9 ir kad tautos šlovintų Dievą už jo gailestingumą.+ Taip ir parašyta: „Todėl viešai kalbėsiu apie tave tautose ir tavo vardui giedosiu.“+
10 Ir dar sakoma: „Džiaukitės, tautos, kartu su jo tauta!“+
11 Ir dar: „Šlovinkit Jehovą, visos tautos! Teliaupsina jį visos gentys!“+
12 Izaijas taip pat sako: „Iškils Jesės šaknis,+ pakils valdyti tautų.+ Tautos dės į jį viltis.“+
13 Vilties Dievas, matydamas jūsų pasitikėjimą juo, tepripildo jus visokio džiaugsmo ir ramybės, kad šventosios dvasios sustiprinti būtumėte pertekę vilties.+
14 Aš įsitikinęs, mano broliai, kad esate kupini gerumo, kad jums netrūksta išmanymo ir galite vienas kitą paprotinti*.
15 Tačiau apie kai kuriuos dalykus parašiau jums atviriau, norėdamas dar kartą apie tai jums priminti, nes Dievas man suteikė malonę
16 būti Kristaus Jėzaus tarnu kitataučiams.+ Aš juk dirbu šventą darbą, skelbiu Dievo gerąją naujieną,+ kad kitataučiai taptų priimtina, šventąja dvasia pašventinta auka.
17 Taigi aš, Kristaus Jėzaus sekėjas, turiu pagrindą džiūgauti, kad tarnauju Dievui.
18 Apie nieką daugiau nekalbėsiu – tik apie tai, ką Kristus per mane nuveikė, kad jam paklustų kitataučiai. Kristus veikė per mano žodžius ir darbus,
19 per ženklus, stebuklus+ ir Dievo dvasios galią, kad gerąją naujieną apie jį paskelbčiau visur – nuo Jeruzalės ir jos apylinkių iki Ilyrijos.+
20 Aš nusprendžiau neskelbti gerosios naujienos ten, kur Kristaus vardas jau yra pagarsintas, mat nenoriu statyti ant kito padėtų pamatų.
21 Juk parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį pranešta, supras tie, kurie nebuvo girdėję.“+
22 Štai kodėl aš vis negalėdavau atvykti pas jus.
23 Bet dabar jau esu aplankęs visas vietas tuose kraštuose. Kadangi daug* metų trokštu jus aplankyti,
24 viliuosi, kad pakeliui į Ispaniją su jumis pasimatysiu ir, kiek pasidžiaugęs jūsų draugija, būsiu jūsų tenai išlydėtas.
25 O dabar vykstu į Jeruzalę patarnauti šventiesiems,+
26 mat Makedonija ir Achaja nusprendė pasidalyti tuo, ką turi, su stokojančiais Jeruzalės šventaisiais ir paruošė jiems auką.+
27 Jos mielai tai padarė, nes yra jiems skolingos. Juk jeigu kitataučiai naudojasi šventiesiems suteiktomis dvasinėmis gėrybėmis, tai yra skolingi padėti jiems materialinėmis.+
28 Tad sutvarkęs šį reikalą ir jiems tas aukas saugiai pristatęs keliausiu pro jus į Ispaniją.
29 Ir aš žinau, kad kai pas jus atvyksiu, tai atvyksiu su dosnia palaima nuo Kristaus.
30 Dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir dėl meilės, kuri kyla iš dvasios, raginu jus, broliai, drauge su manimi karštai melstis Dievui už mane,+
31 kad būčiau išgelbėtas+ iš netikinčiųjų Judėjoje ir šventieji mano patarnavimu Jeruzalei+ būtų patenkinti.
32 Taip pat melskitės, kad galėčiau, jei tokia Dievo valia, su džiaugsmu pas jus atvykti ir vienas kitą padrąsintume.
33 Ramybės* Dievas tebūna su jumis visais!+ Amen.
