Romiečiams 3:1–31
3 Koks tada pranašumas būti žydu? Arba kokia nauda iš apipjaustymo?
2 Pranašumas visais atžvilgiais didelis. Pirmiausia, žydams buvo patikėti Dievo apreikštieji žodžiai.+
3 Tiesa, kai kurie tikėjimo neturėjo. Bet argi jų netikėjimas pavers niekais Dievo ištikimybę?
4 Anaiptol! Net jei visi žmonės būtų melagiai,+ Dievas išliks tiesakalbis,+ kaip ir parašyta: „Visa, ką sakai, yra tiesa ir teisiamas tu laimi.“+
5 O jeigu mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, ką begalime pasakyti? Kad Dievas, išliedamas rūstybę, elgiasi neteisingai? (Sakau taip, kaip žmonės sako.)
6 Anaiptol! Jei Dievas neteisus, kaip jis teis pasaulį?+
7 Taigi jei dėl mano melo Dievo tiesa dar labiau išryškėjo jo šlovei, kodėl tada esu teisiamas kaip nusidėjėlis?
8 Ir kodėl tada nesakyti: „Darykime bloga, kad išeitų į gera“, kaip kai kurie melagingai tvirtina mus sakant? Tokiems skirta bausmė yra teisinga.+
9 Ar tai reiškia, kad mes esame pranašesni? Visai ne! Juk ką tik pareiškėme, kad žydai, kaip ir graikai, yra nuodėmės valdžioje,+
10 kaip ir parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno,+
11 nėra kas nuovokos turėtų, nėra kas Dievo ieškotų.
12 Visi nuklydo, visi niekam tikę pasidarė, nėra kas gera darytų, nėra nė vieno“;+
13 „jų gerklės – atviri kapai, jų liežuviai klastingi“;+ „jų lūpose – angių nuodai“;+
14 „jų burnose – keiksmai ir kartėlis“;+
15 „jų kojos skuba kraują lieti“;+
16 „kur tik jie eina, ten pragaištį ir vargą sėja,
17 santarvės kelio jie nepažįsta“;+
18 „jie nemato reikalo bijoti Dievo“*.+
19 Mes žinome: visa, ką įstatymas sako, jis sako tiems, kurie įstatymui pavaldūs, kad būtų nutildyta kiekviena burna ir kad Dievo akyse visas pasaulis taptų baustinas.+
20 Taigi, jo akivaizdoje dėl įstatymo darbų nė vienas nebus pripažintas teisiu,+ nes iš įstatymo tik perprantama, kas yra nuodėmė.+
21 O dabar yra apreikšta, kad Dievo akyse teisumas priklauso ne nuo įstatymo,+ ir apie tai liudija pats Įstatymas ir Pranašai.+
22 Taip, teisumą Dievo akyse gali įgyti visi, kurie turi tikėjimą – tikėjimą Jėzumi Kristumi, nes tarp jų nėra skirtumo.+
23 Visi yra nusidėję, nė vienas neatspindi Dievo šlovės,+
24 ir tai, kad Dievas iš savo maloningumo+ dėl Kristaus Jėzaus sumokėtos išpirkos pripažįsta juos teisiais,+ yra dovana.+
25 Dievas davė jį kaip permaldavimo auką+ už tuos, kurie tiki pralietu jo krauju.+ Tuo buvo parodyta, kad praeityje, būdamas su žmonėmis pakantus ir atleisdamas jiems nuodėmes, Dievas elgėsi teisingai
26 ir kad jis teisingai elgiasi+ dabartiniu metu – kai pripažįsta teisiu tą, kuris tiki Jėzų.+
27 Tai ar yra priežasčių girtis? Ne, jos panaikintos. Kokiu įstatymu? Ar darbų?+ Tikrai ne – tikėjimo įstatymu.
28 Mes manome, kad žmogus teisiu pripažįstamas dėl tikėjimo, o ne dėl įstatymo darbų.+
29 Ar Dievas yra tiktai žydų Dievas?+ Ar jis nėra ir kitataučių?+ Taip, ir kitataučių.+
30 Kadangi Dievas yra vienas,+ jis pripažins teisiais ir apipjaustytuosius,+ ir neapipjaustytuosius+ – pripažins dėl jų tikėjimo.
31 Ar tada tikėjimu mes įstatymą panaikiname? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą patvirtiname.+
Išnašos
^ Pažod. „nėra Dievo baimės jiems prieš akis“.
