Romiečiams 8:1–39
8 Todėl tie, kurie yra vienybėje su Kristumi Jėzumi, nenusipelno pasmerkimo.
2 Juk dvasios įstatymas, teikiantis gyvenimą tiems, kurie yra viena su Kristumi Jėzumi, išlaisvino+ tave iš nuodėmės ir mirties įstatymo.
3 Ko Įstatymas nepajėgė padaryti,+ nes dėl kūno* buvo silpnas,+ tą padarė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų,+ panašų į turinčius nuodėmingą kūną,+ kad pašalintų nuodėmę. Taip jis kūne glūdinčią nuodėmę pasmerkė,
4 kad mes paklustume ne kūnui, o dvasiai+ ir taip įvykdytume teisingus įstatymo reikalavimus.+
5 Juk kūniškų žmonių mintys sutelktos į kūniškus dalykus,+ o dvasingų – į dvasios dalykus.+
6 Sutelkti mintis į tai, kas kūniška, yra mirtis,+ o sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė*.+
7 Kas sutelkia mintis į kūniškus dalykus, tas tampa Dievo priešu,+ nes nepaklūsta Dievo įstatymui. Tiesą sakant, nė negali paklusti.
8 Taigi kūniški žmonės negali patikti Dievui.
9 O jei jumyse išties gyvena Dievo dvasia, esate ne kūniški, o dvasingi žmonės.+ Kas neturi Kristaus dvasios, tas nėra jo.
10 Jeigu su Kristumi esate viena,+ tai kūnas dėl nuodėmės miršta, bet dvasia dėl teisumo teikia gyvybę.
11 Jeigu jumyse gyvena dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš mirusių, tai jis – tas, kuris prikėlė iš mirusių Kristų Jėzų,+ – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus+ savo dvasia, gyvenančia jumyse.
12 Taigi, broliai, mes esame įsipareigoję. Bet ne kūnui, kad gyventume kūniškai.+
13 Jei gyvenate kūniškai, tikrai mirsite, o jei dvasia kūniškus įpročius marinate,+ gyvensite.+
14 Visi, kuriuos veda Dievo dvasia, yra Dievo sūnūs.+
15 Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad ir vėl bijotumėte. Jūs gavote įsūnystės dvasią, kurios skatinami šaukiame: „Aba*! Tėve!“+
16 Pati Dievo dvasia išvien su mūsų dvasia liudija,+ kad esame jo vaikai.+
17 O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Gausime paveldą iš Dievo ir būsime paveldėtojai+ su Kristumi – jei su Kristumi kenčiame,+ kad su juo būtume ir pašlovinti.+
18 Taigi, aš manau, kad šito laikmečio kentėjimai nieko nereiškia palyginti su šlove, kuri bus apreikšta per mus.+
19 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.+
20 Mat ji pateko tuštybės valdžion,+ tik ne savo valia, o buvo atiduota. Tas, kuris ją atidavė, suteikė ir viltį,
21 kad kūrinija irgi bus išlaisvinta+ iš gendamybės vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.
22 Juk matome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir kankinasi.
23 Maža to, mes patys, gavusieji pirmąjį vaisių, tai yra dvasią, širdyje dejuojame+ ir laukte laukiame, kada būsime įsūnyti,+ išvaduoti* iš kūno.
24 Dėl tos vilties ir buvome išgelbėti. Jei viltis yra išsipildžiusi*, ji nebėra viltis. Juk argi kas viliasi to, ką jau yra gavęs*?
25 O kai viliamės+ to, kas dar nėra išsipildę*,+ tai laukiame ištvermingai.+
26 Kai esame silpni, mums padeda ir dvasia.+ Būna, nežinome, ko turėtume melsti, bet tada, mums be žodžių dejuojant, dvasia pati maldauja už mus.
27 Tas, kuris tiria širdis,+ žino, ką dvasia sako, nes ji maldauja už šventuosius pagal Dievo valią.
28 Mes žinome: Dievas visa sutvarko taip, kad išeitų į gera jį mylintiems, pašauktiesiems pagal jo valią,+
29 nes tiems, kuriuos nuo pradžių buvo numatęs, jis iš anksto skyrė tapti panašiems į jo Sūnų+ – pirmagimį+ tarp savo brolių.+
30 Kuriems iš anksto tai skyrė,+ tuos Dievas ir pašaukė.+ Kuriuos pašaukė, tuos ir pripažino teisiais.+ Ir kuriuos pripažino teisiais, tuos pašlovino.+
31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jeigu Dievas už mus, tai kas prieš mus?+
32 Argi tas, kuris net savojo Sūnaus nepagailėjo ir atidavė jį už mus visus,+ kartu su juo mums nedovanos ir viso kito?
33 Tad kas gali mesti kaltinimą Dievo išrinktiesiems?+ Juk pats Dievas pripažįsta juos teisiais.+
34 Kas gi juos pasmerks? Juk pats Kristus Jėzus – tas, kuris numirė, buvo prikeltas iš mirusių ir sėdi Dievo dešinėje,+ – už mus maldauja.+
35 Kas gi atskirs mus nuo Kristaus meilės?+ Gal priespauda? O gal vargas? Persekiojimas? Badas? Nuogumas? Pavojus? Kalavijas?+
36 Kaip parašyta: „Dėl tavęs mus diena iš dienos žudo, laiko pjautinomis avimis.“+
37 Tačiau to, kuris mus pamilo, dėka mes visa tai įveikiame.+
38 Aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei valdžios, nei esamybės, nei būsimybės, nei galybės,+
39 nei aukštybė, nei gilybė, nei koks kitas kūrinys negalės atskirti mūsų nuo Dievo meilės, kuri pasireiškia per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.
Išnašos
^ T. y. dėl žmogaus nuodėmingumo.
^ Arba „taika“.
^ Hebr. arba aram. žodis, išvertus – „tėve“.
^ Pažod. „išpirkti“.
^ Pažod. „regima“.
^ Pažod. „ką regi“.
^ Pažod. „ko neregime“.
