Teisėjų 17:1–13
-
Mikajo stabai ir jo kunigas (1–13)
17 Efraimo aukštumose+ gyveno žmogus, vardu Mikajas.
2 Savo motinai jis tarė: „Ar atsimeni anuos 1100 sidabrinių, kuriuos iš tavęs paėmė? Ir kaip tą, kuris juos paėmė, man girdint prakeikei? Žinok, tas sidabras yra pas mane. Tai aš jį paėmiau.“ Motina atsakė: „Telaimina Jehova mano sūnų.“
3 Taigi jis atidavė motinai tuos 1100 sidabrinių, bet motina tarė: „Aš skiriu* tą sidabrą Jehovai – noriu, kad pasidarytum drožtinį atvaizdą ir liedintą statulą.+ Sidabras bus tavo.“
4 Taigi Mikajas grąžino sidabrą motinai. Ši, paėmusi 200 sidabrinių, nunešė juos sidabrakaliui ir tas išdrožė atvaizdą ir nuliejo statulą. Mikajas pasidėjo juos savo namuose.
5 Tasai Mikajas dievams buvo įrengęs šventovę, pasidirbęs efodą*,+ terafus*+ ir vieną savo sūnų pasiskyręs sau kunigu.+
6 Tomis dienomis Izraelyje nebuvo karaliaus.+ Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.+
7 Judo Betliejuje+ buvo apsigyvenęs vienas jaunuolis. Jis buvo levitas+ ir Judo žemėje gyveno jau ilgokai.
8 Jis iškeliavo iš Judo Betliejaus ieškotis vietos kitur. Jaunuolis pasiekė Efraimo aukštumas ir atėjo prie Mikajo namų.+
9 Mikajas paklausė: „Iš kur tu?“ Tas atsakė: „Esu levitas iš Judo Betliejaus, ieškau vietos, kur apsigyventi.“ –
10 „Pasilik pas mane, būk man tėvas* ir kunigas, – pasiūlė Mikajas. – Kasmet mokėsiu tau po dešimt sidabrinių, duosiu drabužių ir maisto.“ Ir levitas pas jį užėjo.
11 Jaunuolis sutiko pasilikti pas tą žmogų ir buvo jam kaip sūnus.
12 Mikajas pasiskyrė levitą sau kunigu+ ir šis gyveno Mikajo namuose.
13 „Dabar žinau, kad Jehova mane laimins, juk levitas tapo mano kunigu“, – kalbėjo Mikajas.
